Modelis Solveiga Mykolaitytė puošiasi ir mamos, ir močiutės suknelėmis: seniausiai jų – 45 metai
Modelis Solveiga Mykolaitytė visai netrokšta kaskart nustebinti vis nauja apranga. Priešingai, jos spintoje – net keli drabužiai, kuriuos kadaise nešiodavo jos mama ir močiutė. Apsivilkusi iš kartos į kartą perduodamas sukneles S.Mykolaitytė ne tik jaučiasi graži, bet ir originali.
„Nemanau, kad yra nemadingų drabužių. Yra tik nemokėjimas jų suderinti ir deramai vilkėti. Jei drabužis naujas, dar nereiškia, kad yra stilingas, – rodydama Žmonės.lt kelis dešimtmečius skaičiuojančius, bet vis dar mylimus drabužius, pasakoja Solveiga. – Devėdama juos visad puikiai jaučiuosi. Man patinka klasika, elegancija, moteriškumas, taip pat išskirtiniai, įdomesni variantai. Kartais vienu metu derinu net kelis stilius.“
Anot jos, stiliaus pojūtis – įgimtas dalykas, tačiau jį galima lavinti. Pati savuoju pasitiki: apsivelka sukneles iš 70-ųjų, 80-ųjų. Rodo švarką, kuris priklausė močiutei: jam turėtų būti apie 45-erius metus.
+5„Jauniausia suknutė – mano mamos, jai apie 25-30 metų. Kitos suknelės – draugo močiutės. Kadangi savo močiučių jau neturiu, jo močiutė man taip kaip sava. Pasiraususi jos spintoje gavau dvi nuostabias gelėtas sukneles. teko jas kiek patrumpinti. Joms apie 35-40 metų“, – stebina Solveiga.
Visi drabužiai, nors ir labai seni, puikiai išsilaikę – buvo kruopščiai prižiūrimi, saugomi. Anot Solveigos, tokios močiučių suknelės iš mados tiesiog neišeina, o jei tendencijos ir pakinta, netrukus vis tiek sugrįžta.
Be to, vilkėdama senus drabužius Solveiga sulaukia daugybės komplimentų. „Pavyzdžiui, kai kurios draugės iš Niujorko iškart pasakė, jog čia tipiškas 70-ųjų stilius. Kai pasakau, kad tai – originalai, visi lieka sužavėti“, – šypsosi.
O ir pačiai juos vilkėti gera: žino, kad priklausė mylimoms moterims, taigi apima sentimentai, nostalgija.
Žinoma, kaip ir kitos moterys, Solveiga nesibodi apsipirkinėti – apsirengia ir naujus drabužius. Bet turi čia aiškias taisykles: „Ne visad turiu laiko ir kantrybės apsipirkinėti, bet kai jau einu, tai konkrečiai žinau, ko man reikia, ir nušluoju viską, kas pasitaiko. Mano spintoje galima rasti vardinių, ypatingai brangių drabužių, bet to nesureikšminu ir nebūtinai tokiems reikiu pirmenybę. Nėra taip, kad vien vilkint vardinį drabužį atrodai stilingai – gali atrodyti ir kaip stiliaus klaida.“