Mokytojas M.Nefas: „Istorija nėra apdulkėjęs mokslas, kartais ją vadinu lipniu sirupu“

Mindaugas Nefas – mylimiausias laidų „Įdomiosios pamokos. Tiesiogiai“ ir „Įdomiosios atostogos“ mokytojas, kasdien vaikus mokantis istorijos „Diedmedžio“ mokykloje, Vilniaus Šv. Kristoforo gimnazijoje ir Vytauto Didžiojo Švietimo akademijoje, o nuo rugsėjo vadovausiantis ir VDU licėjui „Sokratus“. Mindaugas garsėja gebėjimu įtraukti į istorijos labirintus ir – geriausia dalis – iš jų išvesti dar labiau susidomėjusius fantastiškomis praeities paslaptimis.

Mindaugas istoriko profesiją derina su darbu mokykloje ir tyrimais universitete, o „Tūkstantmečio vaikų akademijos“ dienos stovykloje tapo vienu iš „Įdomiųjų menų ir politikos mokslų“ paskaitų lektorių.

„Taigi istoriją galiu „pačiupinėti“ iš visų pusių – pamatau įdomių niuansų, galvoju, kaip tomis naujausiomis istorijos mokslo žiniomis pasidalinti su visuomene, kad žmonės negalvotų, jeigu prieš 50 metų kažką skaitė apie kokį įvykį, tai nieko naujo ir nebebuvo atrasta. Žinoma, dažnai taip ir būna, bet pilna ir įdomių naujienų, kurios tikrai priverčia pažvelgti naujai“, – sako pašnekovas.

M.Nefo tėtis buvo istorijos mokytojas, o giminėje – gausu pedagogų, tad nenuostabu, kad ir jis pats pasuko šiuo keliu. „Nuo vaikystės istorija man buvo labai įdomi. Augdamas tokioje aplinkoje, tuos pačius dalykus atradau ir pats. Žinoma, kartais vaikams kyla priešinga – atmetimo – reakcija ir sekti tėvų pėdomis jie nenori. Akivaizdu, kad manęs tai neištiko“, – juokiasi.

Mindaugas svarsto, kad prie susidomėjimo istorija galėjo prisidėti ir kitos aplinkybės – pasakoja, kad jo vaikystėje atkurta Lietuvos Nepriklausomybė, todėl susidomėjimas šalies istorija buvo gerokai išaugęs.

„Žalgirio mūšio paveikslai, Vytautas didysis, Adolfo Šapokos Lietuvos istorijos knyga, kurioje beveik nebuvo paveiksliukų, tačiau negalėjau nuo jos atsitraukti. Taigi istorija domino iš esmės, todėl net negalėčiau tiksliai įvardyti, kas mane patraukė – tas gilus susidomėjimas tarsi visada buvo manyje“, – šypteli jis.

Tarsi lipnus sirupas

M.Nefas svarsto, kad istorijos mokslai kiek apipinti stereotipais ir kartais klaidingai manoma, kad tai – neaktualu, nuobodu, vien datos ir praeitis, kurią sunku suvokti šių dienų kontekste.

„Istorijoje man įdomiausia tai, kad tai mokslas ne tik apie praeitį, kaip dažnai atrodo, – tai ir apie dabartį, ir netgi apie ateitį. Istorija paaiškina daugybę dalykų apie tai, kokie mes esame šiandien, o, remiantis istoriniais duomenis, galime dėlioti ir tam tikrą projekciją į ateitį, – teigia istorikas. – Tarkime, kodėl mums šiandien yra svarbios tremtys? Tai lietė daug mūsų žmonių, tą suvokdami mes galime turėti pamoką ateičiai. Tada sprendimas buvo paprastas – nesipriešinti sovietams, nes tai neva turėjo mus išgelbėti. O kas atsitiko? Nė velnio tai mūsų neišgelbėjo, tad štai jums, mieli jauni žmonės, ir pamoka. Mane patį nustebino, kad jaunimui, pasirodo, net nekilo mintis, kad buvo galima priešintis!“

Mokytojas pasakoja, kad istorija realiai yra arčiau, negu gali atrodyti, nes tai, ką turime šiandien, yra atėję „iš vakar“. Mokytojas vardina pavyzdžius – gatvių pavadinimai, aikštės, įvairūs miestuose esantys objektai.

Istorija paaiškina daugybę dalykų apie tai, kokie mes esame šiandien, o, remiantis istoriniais duomenis, galime dėlioti ir tam tikrą projekciją į ateitį.

„Nesu tipinis istorikas, neturiu tikslo tapti tiesiog amato specialistu. Man svarbu ir gyvoji istorija, pavyzdžiui, vietos, menančios istorinius įvykius. Dažnai istorijos mes tarsi nepamatome, nors ji mums – visiškai palei nosį. Pamatęs gatvės pavadinimą aš iškart smalsauju – iš kur jis, kas buvo nutikę, kad ši gatvė gavo būtent tokį pavadinimą? Man rodos, jaunimui reikia priminti šį smalsumo jausmą, sukelti norą išsiaiškinti dalykų, kurių dar nežinai“, – savarsto pašnekovas.

Pažadinti šį jaunuolių smalsumą Mindaugas tikisi ir „Tūkstantmečio vaikų akademijos“  metu. „Šioje stovykloje man įdomiausia tai, kad istoriją dėstysiu netradiciškai, kalbėsiu apie Manhatano projektą – dalyką, stipriai pakeitusį mokslo, žmonijos raidą. Šios temos įrodo, kad istorija nėra mokslas tik „pats sau“ – jis stipriai susijęs ir su kitais mokslais. Kartais istoriją vadinu lipniu sirupu – pili jį ir staiga pamatai, kaip susilipina, rodos, nesusijusios mozaikos, įvykiai ir reiškiniai susisieja tarpusavyje“, – sako pašnekovas.

„Tūkstantmečio vaikų akademijos“ „Įdomiųjų menų ir politikos mokslų“ paskaitose patirtimi bei žiniomis taip pat dalinsis ne vienas savo srities profesionalas: politikas, diplomatas Linas Linkevičius, politologas Linas Kojala, žurnalistas Dovydas Pancerovas, Vilniaus licėjaus muzikos mokytojas Ričardas Jankauskas, dainininkas Vidas Bareikis, kūrybininkė Dovilė Filmanavičiūtė ir kiti.

„Šių dienų istoriniai tyrimai nėra tik tie, kur prasėdi kiauras dienas besigilindamas į archyvus. Dabar istorijos tyrimams naudojama begalė technologijų, matematinių paskaičiavimų... Taigi mano tikslas – dirbti su visuomene, skleisti žinią apie istoriją, kuri yra įdomi, o ne kažkoks apdulkėjęs, „miręs“ mokslas“, – entuziastingai sako Mindaugas.

Ragina smalsauti

Kalbant su M.Nefu nepajusti jo užsidegimo ir noro dalintis savo žiniomis, rodos, neįmanoma – mokytojas spinduliuoja entuziazmu. Iš kur jis semiasi šios energijos?

„Čia triukas tikriausiai yra paprastas – kai tau pačiam įdomu, tada ir su kitais pasidalinti išeina natūraliai ir, tikėtina, įdomiau. Būna, kad žmogaus nebedomina sritis, kurioje jis dirba, tada ir nebeieško naujų būdų, kitų galimybių. Kai jaunimas pamato, kad tu pats „degi“ dėl to, ką pasakoji, irgi labiau įsitraukia“, – sako jis.

Mokytojas pasakoja, kad šiuolaikiniai moksleiviai – kitokie, negu prieš kelias dešimtis metų, kuomet be knygų kitokių lavinamųjų priemonių beveik ir nebuvo. Dabar, sako jis, reikia paieškoti įdomių medžiagos pateikimo būdų, įsileisti šiuolaikines technologijas, visiems žinomą istorinį faktą pateikti kitaip, pakapstyti giliau, o jeigu išeina – susieti su šių dienų aktualijomis. Galų gale, juokiasi pašnekovas, prireikia netgi ir artistiškumo.

Džiaugiuosi, kad yra daug jaunų žmonių, kurie vasarą nori ne tik bambą padeginti, bet ir pamankštinti smegenis.

„Manau, kad kartais mokytojai pamiršta žaismingumą, mokslą parodo kaip kažkokį be galo sudėtingą reikalą, kas jaunąją kartą priverčia nuleisti rankas dar nė nepradėjus gilintis“, – svarsto pašnekovas.

Tad kodėl verta net vasarą skirti kažkiek savo laiko tobulėjimui, naujų žinių įgijimui? „Žmogaus protas negali sustoti dirbęs, nesvarbu, koks metų laikas. Džiaugiuosi, kad yra daug jaunų žmonių, kurie vasarą nori ne tik bambą padeginti, bet ir pamankštinti smegenis. Žinoma, visada galima gyventi tik patenkinant savo pirmykščius poreikius, tačiau galima turėti ir daugiau tikslų – matyti save kaip tobulėjančią asmenybę yra dovana. Man asmeniškai būtų didžiausia bausmė, jeigu negalėčiau tobulėti“, – prisipažįsta istorikas.

Jis ragina tėvus suteikti vaikams galimybę domėtis ir plėsti savo akiratį, nes, neabejoja mokytojas, tai pati geriausia investivcija į vaiko ateitį.

„Labai svarbu, kad tėveliai suprastų, jog jų vaikams reikalingas veiksmas, judesys. Žmonės, kurie yra aktyvūs, gyvenime paprastai tampa sėkmingesniais. Kai prisimenu savo paauglystę, suprantu, kad tas laikas man davė išties daug: vasaromis būdavau stovyklose, renginiuose ar panašioje veikloje, o tos patirtys augino mano asmenybę. Tėveliams patarčiau skatinti savo vaikus atrasti juos dominančias sritis, sudaryti terpę domėtis ir išbandyti“, – ragina jis.

„Nebe tie laikai, kuomet kartą pasirinkęs ką studijuoti, nebegali keisti krypties. Šiais laikais niekas mums netrukdo keisti darboviečių ir profesijų. Jauniems žmonėms visada patariu išbandyti kuo daugiau naujų dalykų, neturėti išankstinių nuostatų, kad kažkas neįdomu arba neturi tam gebėjimų. Tik pabandęs sužinosi, ar tas kelias iš tiesų tavo. Pokyčių bijoti nereikia, nes ieškoti to, kas teikia emocinį pasitenkinimą – išties verta, nesvarbu, ar tai būtų istorijos ar kokie kiti mokslai. Domėkitės daugybe dalykų, jus supančiu pasauliu – tai bet kokiu atveju praturtina žmogų“, – šypsodamasis priduria M.Nefas.

Akademija, kurioje norisi mokytis

„Tūkstantmečio vaikų akademija“ – tai savaitinė dienos stovykla su fantastiškais lektoriais: mokslininkais, dėstytojais, meno ar verslo profesionalais. Rekomenduojamas akademijos studentų amžius yra 13–19 metų.

• Išsirink sau įdomiausią savaitinės sesijos temą: „Įdomioji fizika ir gyvybės mokslai“ arba „Įdomieji menai ir politikos mokslai“. Tavęs lauks bent dešimt fantastiškai įdomių ir naudingų paskaitų iš pasaulinio lygio lektorių. 
• Mokytis turi būti smagu, todėl akademijos studentai mėgausis ir naujomis pažintimis su smalsiais bendraminčiais, kvizais, žaidimais, vakarėliais ir muzika kasdien, tad tavęs lauks muzikinis apšilimas ir įvairios staigmenos. „Tūkstantmečio vaikų akademijoje“ atrask savo supergalią: mokslą, žinias ir protą!
• Susitiksime Vingio parko estradoje Vilniuje ir Nemuno saloje prie „Žalgirio arenos“ Kaune. Visur tavęs lauks atviros lauko erdvės su galimybe pasislėpti nuo lietaus ar kaitrios saulės. Laikysimės nustatytų saugumo reikalavimų.

Penkių dienų DIENOS STOVYKLA – tik 58Eur, daugiau informacijos www.tukstantmeciovaikuakademija.lt