Monika Kazakevičiūtė: atostogos Kenijoje – lyg viešnagė į kitą planetą

Afrika – sena poros svajonė. Jiedu pasirinko Keniją, Monika yra daug skaičiusi apie jos gamtą, kultūrą, gentis – norėjo visa tai pagaliau pamatyti. Be to, ten patogu keliauti. Kadangi tai buvusi anglų kolonija – paprasta susikalbėti su vietos gyventojais. Pasak Monikos, tai ir gana saugi šalis.

Jie turėjo planą aplankyti prie Indijos vandenyno esantį Mombasos miestą ir pakeliauti po pakrantės regioną, taip pat – savanas, nacionalinius parkus ir genčių kaimelius. Kadangi Jonas – ekstremaliojo sporto gerbėjas, į atostogų grafiką buvo įtrauktos pramogos su vandens aitvarais.

Monika ir Jonas siekė Keniją pažinti kuo tikresnę, natūralesnę – neturistinę, todėl apsidžiaugė, kad vietinis, su kuriuos susipažino pirmomis viešnagės dienomis, sutiko būti jų kelionės vadovu.

„Vieniems ten keliauti būtų sudėtinga, nes net miestuose nėra nei gatvių pavadinimų, nei adresų, – pasakoja. – Reikia nepamiršti ir to, kad Kenija – šešta pagal skurdą Afrikos šalis, todėl turistai vietiniams dažnai atrodo vaikščiojantys pinigų maišai. Nors dauguma žmonių mieli ir draugiški, vis tiek turi žiūrėti, kur eini, ką darai.“

Daug kas buvo paprasčiau, kai lydėjo ten gyvenantis žmogus. Jis lietuvius nusivežė į savo genties kaimą, kuriame iki šiol nėra elektros, kanalizacijos, kitų europiečiams įprastų patogumų. Ten gražuolę dizainerę apspito vaikai. Juos pora apdalijo saldainiais, pieštukais. Monika ir Jonas džiaugėsi, kad atkampiame, skurdžiame kaime vaikai eina į mokyklą, žmonės domisi politika, daugelis įsivaizduoja, kur yra Lietuva. Kuo daugiau patirti siekę keliautojai ten su vietiniais ragavo kokosų vyno.

Monika ir Jonas prisipažino, kad Kenijoje patiko viskas. Džiaugėsi, jog safaryje pavyko pamatyti liūtų, dramblių, žirafų ir kitų gyvūnų. „Visgi keistas jausmas arti privažiuoti prie laisvai laukinėje gamtoje gyvenančių trijų liūtų, – prisimena, kad buvo tikrai nejauku. – O vietiniai mums sakė, kad pavojingiausias gyvūnas yra dramblys. Iš tiesų šie milžiniški gyvūnai kartais atrodydavo įsiutę ir net grėsmingai artėdavo link mūsų automobilio.“

Jiedu pasakoja, kad visada – ir kasdieniame gyvenime, ir atostogaudami – vertina pusiausvyrą. Visko buvo ir šioje kelionėje: linksmų nutikimų, egzotiško maisto, paprastų ir komfortiškų nakvynių, o vieną naktį miegojo hamake viduryje savanos. Kas paliko didžiausią įspūdį? „Žmonės, – taria vienbalsiai. – Jie ten nuostabūs: tokie tikri, neturintys stereotipų, nejaučiantys pavydo, nesmerkiantys, paprasti ir šilti – to mums visiems labai trūksta.“

Sakė, į tuos kraštus su džiaugsmu grįžtų pirmiausia dėl jų. Taip pat dėl laukinės gamtos, balto paplūdimių smėlio, žmogaus nebijančių gyvūnų. „Ten jautėmės esantys lyg kitoje planetoje: labai arti gamtos, susilieję su ja“, – prisipažino.