Monika Šalčiūtė švenčia 23-ią gimtadienį: „Labiausiai norėčiau surasti antrąją pusę“

Savo gimtadienį M.Šalčiūtė šįmet atšventė diena anksčiau – juk patogiau draugus suburti šeštadienį. Daugiau nei 20 bičiulių ji pakvietė į sodybą, kurią išsinuomojo netoli Vilniaus, ir mėgavosi proga drauge.

Žmonės.lt ji pasakojo į savo šventę pakvietusi kone visus, kuriuos labiausiai myli, – tai ir buvusias klasės drauges, su kuriomis mokėsi dar pradinėje mokykloje, ir kadaise kaimynėmis buvusias bičiules, ir kelias buvusias bendradarbes...

„Nenorėjau kažkokio fyfų vakarėlio – pakviečiau vien draugus, artimus sau žmones. Nekviečiau žinomų žmonių – su tokiais nebendrauju. Nenorėjau netikros atmosferos. Susirinko vien tie, su kuriais tikrai bendrauju, nors kai svečių virš 20, visų artimiausiais, tikrais draugais gal ir nepavadinsi. Bet kompanija šilta“, – pasakojo Monika.

Pati besijuokdama ji užsiminė ir apie pageidaujamų dovanų sąrašą, kurį draugams įteikė besiruošdama savo šventei.

„Apsižiūrėjau, ko man namie trūksta, ir sudariau sąrašą. Kasmet gaunu kažko praktiško – indų ir panašiai. Kiti juokiasi, kad mano namai – kaip suaugusios moters... Šįmet sąraše yra ir langų ploviklis, ir sofos ploviklis. Dar įrašiau auskarus – noriu tokių, su kuriais galėčiau bėgioti ir miegoti, ir kad nebūtų bižuteriniai. Dar noriu kilimo. O kas negerai? Draugai juk klausia, ko man trūksta. Aš apsižiūrėjau ir surašiau. Geriau jau tegul tai padovanoja, o ne kokias statulėles neša“, – praktiškai pažvelgė ji.

Ir netruko pridurti, kad iš tiesų dovanos jai – visai nesvarbu: „Visada sakau, kad svarbiausia man – žmonės. Smagu, jei jie ateina pasveikinti, jei negaili savo laiko. Asmeniškai man būtent laikas yra didžiausia vertybė. Malonu, jei kiti jį paskiria man – vertinu. Draugai ir be dovanų laukiami, ir nei aš, nei jie patys dėl to nesijaudina.“

Norėtų sutikti mylimąjį

Nors šventę surengė tradiciškai nemažą, M.Šalčiūtė atviravo, kad iš tiesų savo gimtadienio nemėgsta: „Gimtadienio niekad nelaukiu. Taip, man smagu švęsti, nes tai – proga susitikti. Bet visai nenoriu senti – man nepatinka. Tie metai mane tikrai gąsdina. Aš jau tikrai norėčiau šeimą kurti.“

Bet šioje vietoje Monika sako susidurianti su rimta problema: „Tik nueinu į pasimatymą, ima mane ir nufotografuoja. Tada tam vyrui ar vaikinui būna nepatogu, nes nenori žiniasklaidos dėmesio. Tada imame pyktis, išsiskiriame ir nieko nesigauna. Su vaikinu išsiskyriau sausio 2-ąją. Tada paskutinįsyk ir buvau pasimatyme. Čia jau rekordas beveik – aštuonis mėnesius su niekuo nesusitikinėju.“

Ir pripažįsta: ieškant gyvenimo draugo didžiule problema tampa populiarumas. „Jei nebūčiau žinoma, turbūt seniausiai būčiau ištekėjusi ir vaikų turėčiau. O dabar tik išeinu į gatvę ir fotografuoja... Iš dalies gailiuosi, kad esu žinoma. Bet kiekviena gyvenimo sritis turi savų pliusų ir minusų. Taip ir šiuo atveju“, – tikina.

Netrūko liūdesio

Apžvelgdama prabėgusius metus M.Šalčiūtė neslepia, kad mažai kuo per visą šį laiką ji džiaugėsi.

„Šįmet labai liūdėjau. Man ta depresija tikrai labai reiškiasi, o šįmet – ypač. Buvo momentas, kai labai sustambėjau. Gal 8 kilogramus buvau priaugusi. Ėmiau nepasitikėti savimi, niekam neatrašinėdavau... Daug niuansų susidėjo. Liūdna būdavo, kai darbuose nepasisekdavo, pavyzdžiui. Siekiai, lūkesčiai vieni, o rezultatas kitas. Aš viską imu į širdį... Taip pat dar ir praeitį prisiminti sunku. Kad ir mamą... Norėčiau jai ką nors pasakyti, o negaliu. Liūdna ir dėl antros pusės, kad tokios neturiu“, – atviravo Monika.

Bet gal nutiko ir kas nors gero? „Šunį Nino Persiką įsigijau, susipažinau su keliais labai įdomiais žmonėmis. Dėl to labai džiaugiuosi – gavau gyvenimiškos patirties. Atsirado ir įdomios veiklos“, – vardija.

Paklausta apie tikslus naujiems metams M.Šalčiūtė sako konkrečių sau bent kol kas neiškėlusi. Bet užtat aiškiai žino, ko gi pati sau gimtadienio proga palinkėtų, apie ką nesiliauja svajoti.

„Norėčiau surasti savo antrąją pusę. Tai – pats didžiausias noras. Vienas didžiausių dabartinių tikslų... Nesu iš tų, kuri galėtų susituokti po dienos pažinties, ar tik su tuo, kas neva „tinka“. Dėl to tai įgyvendinti sunku. O daugiau... Dar linkėčiau, kad išsipildytų kiti tikslai, kurie susiję su darbu ir pinigais. Man norisi galėti padėti aplinkiniams, kuriems galbūt sekasi prasčiau“, – sako ji.