Moterys nesiliauja kalbėti apie dėstytojo J. Gasiūno elgesį: nuomonę išreiškė A. Z. Gintalaitė ir J. Lago

Liudytojų, kurios pasakoja apie tapybos katedroje dirbusio J. Gasiūno elgesį, atsiranda vis daugiau. Kunigunda Dineikaitė, kuri VDA mokėsi 2000 metais, penktadienio rytą sutiko pasidalyti savo patirtimi.

„Tiek daug metų praėjo, galvojau užsimiršo visi patirti psichologinio smurto košmarai, tačiau iškilus šiam skandalui, užvirė širdis, pakilo spaudimas ir sukilo moteriškas džiaugsmas – nejaugi šiam vyrui ateis jo viešpatavimo, seksualinio bei psichologinio smurto pabaiga!“ – socialinėje erdvėje rašė mergina.

„Tuo metu, kai studijavau, jo nuolatiniai išsišokimai būdavo lyg norma, nes juk čia Gasiūnas, tapybos genijus. Ta jo baimė buvo tokia įsišaknijusi, turbūt nuo seno, nes niekas nekreipė dėmesio į studentų skundus… Mes visi jo bijojome. Būdavo taip, kad atėjus į tapybos studiją pamatydavau verkiančias kursiokes – reiškia ką tik buvo J. Gasiūnas. Buvo vieną kartą taip, kad po eilinio seksistinio išpuolio pozuotojas nubraukė ašarą. Tas išpuolis mano kursiokės adresu skambėjo taip – galėčiau tave išp...ti uždėjęs pagalvę ant tavo snukio, kad nematyčiau tavo dantų, gal pradėsi geriau tapyti? Taip, kursiokė turėjo nelabai tvarkingą sąkandį. Mano adresu skambėjo tokie žodžiai – gal eik gerai pas...kinti, gal geriau pradėsi tapyti? Dar buvo – gal eik kokių narkotikų pavartok, gal geriau pradėsi tapyti? J. Gasiūnas spaudoje sako: neprisimenu ką kiekvienai esu pasakęs.

Gyniausi savo bakalauro darbą pas J. Gasiūną, tuo metu nelabai buvo iš ko rinktis, tiesą sakant. Kažkodėl jis kiekvieną mano mintį taip sumenkindavo! Kažkodėl visas mintis mano nuneigdavo! Kažkodėl sakydavo, kad nemoku mąstyti? Kažkodėl niekindavo…nesupratau už ką. O vėliau pats man šnekėdavo mano mintimis kaip jo paties. Ką? Pedagogai taip nedaro. Geri pedagogai padeda. Apsigyniau. Tuomet prasidėjo kita mano gyvenimo dalis. Nusprendžiau stoti į magistrantūrą. Tiesą sakant, niekam viešai šios istorijos nepasakojau, tačiau apie tas kitas visada pasakydavau žurnalistams, kai klausimas būdavo susijęs su VDA, bet visad ištikdavo tyla. Taigi, stojamieji į magistrantūrą…. Ateinu sužinoti ar įstojau, man sekretorė Karalienė sako, ne – neįstojai. Aš karšto būdo, greitai užsidegu, kai matau neteisybę. Ir iš karto jai atkirtau, kad tuomet atsiimu dokumentus, nes nieko nebelieka, tik išvažiuoti studijuoti kitur. Atsiėmiau tą pačią minutę. Po kelių dienų sutikau kursiokę, kuri man sako: kaip gerai, kad tu persigalvojai, kaip gerai, kad atsiėmei dokumentus, nes iškritus vienam – aš pakilau į tavo vietą ir įstojau! KĄ!??? Nieko, man tiesą sakant pasisekė", – rašė K. Dineikaitė.

Panašiai kalbėjo ir kitos merginos. Tiesa, ne visos jos drįso atskleisti savo tapatybę. Istorijas moterys pateikė tinklaraštyje AKADĖS PASLAPTIS.

Prilygina susidorojimui

Juvelyrės Jurgos Lago susidūrimas su seksualiniu priekabiavimu kaltinamu dėstytoju buvo visiškai kitoks.

„Dalykiškas. Konkretus dėstytojas“, – teigia juvelyrė akis į akį susidūrusi su J. Gasiūnu.

„Jeigu jau kaltiname konkretų žmogų PRAEITIES nuodėmėmis, prisistatome vardais ir pavardėmis, nesislepiame. Ir – svarbiausia – šiandien jis, o ryt – jūs. Kalbu apie akciją, kurią pervadinau #Youtoo ir žmogaus teisimą be teismo. Tai yra suklydus, prarasite teisę į teisingą teismą (vieną iš pagrindinių žmogaus teisių teisinėje valstybėje) ir būsite teisiamas kitais kanalais – žiniasklaidos, socialinių tinklų. Be teisės apsiginti. Galbūt ši praktika ateityje persimes ir į kitas gyvenimo sritis? Mediciną? Švietimą? Juokauju. Tačiau kaltinant konkretų žmogų galimu nusikaltimu, jis realiai praranda darbo vietą ir garbę. Laikau tai žmogaus teisių pažeidimu... ginant kito žmogaus teises ir laisves", – portalui Žmonės.lt situaciją komentavo J. Lago.

Išlieta daug ašarų

Tuo tarpu dailininkė Dovilė Bilkštienė portalą Žmonės.lt patikino, kad jai teko keisti dėstytoją – neatlaikė psichologinio J.Gasiūno spaudimo. Vis dėlto ji nėra nusiteikusi vienareikšmiškai.

„Mano nuomone, J.Gasiūnas ūmaus būdo, nepakantus, mėgstantis juodą humorą eruditas. Jo kandžios pastabos apie kūrybą ne vieną studentą traumuodavo psichologiškai. Dauguma mano kurso studentų peržiūrų bijodavo kaip pasaulio pabaigos, o po jų kur nors draugiškai žliumbdavo. Nors, tiesą pasakius, atslūgus emocijoms (o jos būna labai smarkios, kai kalbama apie kiekvieno ego), toje kritikoje galėdavai atrasti ir daug tiesos. Aš ir pati per keturis studijų metus daug ašarų išliejau, įsivariau visokių nepilnavertiškumo kompleksų, svarsčiau, ar tikrai verta toliau eiti šiuo keliu ir gal būtų protingiau pasirinkti kitą profesiją. Tačiau pabaigusi studijas supratau, kad ši patirtis man padėjo “užsiauginti storą odą”.

Taigi, akademija ir tuo pačiu J.Gasiūno metodika, užaugino mane psichologiškai ir paruošė tolesniam menininko gyvenimui, kuris iš tiesų ir yra nuolatinė konfrontacija su vienokia ar kitokia kritika.

Dėl nederamo J.Gasiūno elgesio nelabai galiu ką pasakyti, nes pati nemačiau, įrodyti negaliu. Aišku, gandų girdėjau visokių, bet aš manau, kad kiekvienas žmogus pats renkasi savo gyvenimo kelią. Man per ketverius metus užteko proto nei karto negerti su dėstytojais.

Be to, kiekvienas studentas akademijoje turi teisę pats pasirinkti sau dėstytoją. Aš asmeniškai nusprendžiau, kad J.Gasiūno charakteris man per sudėtingas ir aš psichologiškai per silpna, kad kęsčiau jo kritiką, todėl paskutinius dvejus metus mokiausi pas Konstantiną Bogdaną. Mano nuomonė, visas šitas reikalas yra truputi išpūstas burbulas ir neteisinga yra kaltinti kitus dėl savo neprotingų pasirinkimų.“

„Pirma mintis buvo: pagaliau!“

Fotografė A. Z. Gintalaitė Vilniaus dailės akademijoje mokėsi dailės istorijos. Girdėjusi apie J. Gasiūno elgesį moteris yra ne kartą.

Tiesa, ir jai pačiai teko susidurti su nemaloniomis, daug klausimų keliančiomis situacijomis, susijusiomis su akademijoje dėstančiais savo srities profesionalais.

„Dailės akademijos mokymosi aplinka yra tokia, kad čia daug neformalaus bendravimo tarp dėstytojų ir studentų, čia studijavo ir mano mama – dar sovietiniais laikais, tai buvo Dailės institutas, vėliau ir sesuo, po to aš. Dėstytojų ir studentų flirtas buvo tarsi norma, bohemiško gyvenimo šarmas. Tikriausiai todėl šiandieniniai dėstytojai taip sunkiai atskiria ribas, nes jų nelabai buvo ir tuomet, kai jie patys buvo studentai.

Tačiau Jono Gasiūno atvejis kiek kitoks, vieša paslaptis buvo visa tai, kas pagaliau iškilo į paviršių. Jis naudojosi savo autoritetu piktybiškai. Mizoginija, viešas žeminimas, seksualinio pobūdžio komentarai buvo norma tapybos katedroje, esu tai mačiusi savo akimis, tiesiog iš smalsumo nuėjusi pažiūrėti darbų aptarimų per peržiūras.

Pamačius tai kas, šiandien vyksta, pirma mintis buvo: pagaliau!

Man tik labai gaila, kad į vieną bendrą istoriją yra įmaišytas Gintautas Trimakas. Kaip jau minėjau, flirto atmosfera VDA yra paveldėta dar iš tų laikų, kai tai buvo Dailės institutas, vieta, kur bohema, menas, meilė buvo neatskiriami dalykai. Tai buvo susiję su laisve. Menininkų ir studentų pasaulis buvo vientisas, na, tai sudėtinga.

Supraskite, kad tokioje aplinkoje paflirtuoti su studentėmis yra visiška norma, tik skirtumas yra toks, ar tu grasini, žemini, naudojiesi savo pranašumu, ar tiesiog ieškai įkvėpimo kaip menininkas.

Visuomenė šiuo metu mėgina suprasti ir sudėlioti dalykus, kas tas priekabiavimas. Svarbiausia yra atskirti tai, kas vyksta bare, neformalioje aplinkoje, kur mes specialiai einame, nes norime užmegzti kažkokius santykius, ir to, kas vyksta toje aplinkoje, kur yra aiškus galios santykis. Tai labai svarbu suprasti ir atskirti. Kai autoritetas, ką tik gyręs tavo darbą, talentą, išskyręs tave iš kursiokų, ima laidyti seksualines užuominas, pasijauti žiauriai blogai. Jei taip nutinka bare, atsistoji ir išeini. O akademijoje, kai atsistoji ir išeini, tenka palikti kur kas daugiau.

VDA dėstytojams teks suprasti, kad akademija – ne baras. Manau, kai kurie tiesiog patys nesuvokia, ką viena nedidelė užuomina gali padaryti jaunam žmogui. Gal jie net neprisimena, kad kažką sakė? O po to pyksta ir žiauriai keršija, kai studentas nebevaikšto į konsultacijas, nes jam tiesiog baisu. Tai man teko išgyventi, o tas žmogus tikriausiai net nesuvokė, kad apskritai kažkas nutiko.

Įsivaizduokite momentą, kai vyksta viešas tavo darbo aptarimas ir vertinimas, aplink daugybė klausytojų ir labai įtakingas žmogus, kuris iki šiol leido suprasti, kad esi išskirtinis talentas, ima sudirbinėti tave ir tyčiotis. Štai kas yra tas galios santykis", – asmenine patirtimi dalijosi Agnė Zoja Gintalaitė.

Geri darbai nepateisina blogų poelgių

VDA atstovas spaudai Marius Dirgėla tikino, kad raštiški studentų pareiškimai dėl nederamo J.Gasiūno elgesio padėjo nustatyti eilę pažeidimų ir užkirsti kelią J.Gasiūnui kada nors vėl dėstyti VDA. Tačiau J.Gasiūnas nebuvo išmestas – jis pats paliko darbą akademijoje, nors ir neigė studenčių liudijimus. Švietimo įstaiga iki šiol gauna laiškus, palaikančius J.Gasiūną. Vis dėlto, pasak M.Dirgėlos, „geri darbai nepateisina blogų poelgių“.

Anonimiškai pasiskųsta ir dėl kitų VDA dėstytojų – Arvydo Liepuoniaus ir Gintauto Trimako. Vienam iš jų pateiktas ir raštiškas, neanoniminis skundas. Pasak M.Dirgėlos, etikos komisijai tokių pareiškimų nepakanka, kad būtų jau dabar galima priimti sprendimą. Nuspręsta palaukti pačių dėstytojų paaiškinimo dėl jiems mestų kaltinimų.

M.Dirgėla paragino galimai nukentėjusius asmenis kreiptis į VDA su raštišku skundu, nurodant savo tapatybę. Geriausia, jei tokie skundai nebūtų pavieniai, kad etikos komisija galėtų įvertinti tikrą problemos mastą.