„Mūsų meilės istorija“: Martyna ne iš kelmo spirta, po kelių dienų, 2012.12.12, ištekėjo

Nors Henriko ūgis ir daugiau nei du metrai ir mokyklos koridoriuose jie kasdien prasilenkdavo daugiau nei 3 metus, išsiblaškėlei Martynai šviesiaplaukis vaikinas nė karto nebuvo „kritęs į akį“. Iki vieno lemtingo vakaro. 

Draugų rate jaunuolis nepaskaičiavęs savo „gabaritų“ plačiai užsimojęs rankomis paklausė: kas atsitinka susikirtus dviem lygiagrečioms tiesėms ir tą pačią akimirką trenkė merginai į pilvą. Martynai toks akibrokštas pakirto kojas. Tikrąja ta žodžio prasme. Po valandėlės jau ant žemės atsipeikėjusi panelė nusprendė, jog su tokiu vaikino elgesiu taikstytis negalima ir iš „nepastebimojo“ Henrikas tapo nemėgstamu ne tik jos, bet ir jos draugių.

Pradžia tikrai ne kokia. Kitus porą metų jaunuoliai bendraudavo pašaipiu tonu vis besistengdami vienas kitą paerzinti, kol vienas toks paerzinimas virto pirmuoju jų bučiniu. Pamačiusi po kelionės į Prancūziją grįžusį vaikiną, kuris visiems pasakojo apie prancūzų sveikinimosi įpročius, Martyna nusprendė ir pati juos perimti. Tad nieko nelaukusi, pasakiusi „Bonjour“, pašoko pabučiavo Henriką.

Toliau istorija persikelia į Palangą, kur atostogauti atvykusi mergina prisimena kvailai duotą pažadą parašyti Henrikui laišką. Laiške ji juokaudama atsako į jaunojo fiziko klausimą apie dviejų lygiagrečių tiesių susikirtimą, tai – Palangos tiltas. Tikėdamasi, kad Henrikas turės primokėti už laišką, įberia kelias geras saujas smėlio. Vasara baigėsi ir prasidėjo dvylikta klasė, tačiau pradėtas susirašinėjimas tęsėsi. Laiškai tapo vis ilgesni, prasmingesni ir sunkesni, nes saujas smėlio keitė šokoladai bei kitos dovanos. 

Jaunuoliai tapo gerais draugais, visi taip ir laukė „kada čia pradės draugaut“. Deja... to teks dar palaukti. Nežinia kas užplaukė Henrikui į galvą, tačiau vieną dieną prieš Martynos gimtadienį, feisbuke jis pasikeitė statusą, jog draugauja su kita panele. Puiki gimtadienio dovana, ar ne? Daugiau dovanų ir nebuvo, mat apie kitą dieną esantį gimtadienį vaikinas visai pamiršo. Žinoma, Martyna ne iš kelmo spirta, tepraėjus trims dienoms, 2012 12 12 ištekėjo... Feisbuke už Henriko draugo, kurio mergina pati beveik nepažinojo. Taip besierzindami Martyna ir Henrikas sulaukė ir Naujųjų metų. 

Nauji metai – naujos idėjos. Pasėdėję, pasitarę, iškeliauti jie nutarę. Vasara, Ispanija, 800km  žygis pėsčiomis  – tikra dviejų pusdurnių svajonė. Martynos draugė, kuri buvo šioje kelionėje ją įspėjo: „Arba susipyksit, arba įsimylėsit“. Pasidalinusi šia mintimi su Henriku, Martyną apstulbino jo atsakymas: „Prašau, nesusipykim“. Po kelių dienų mokykloje buvo paskelbtas karantinas ir dienos tapo laisvesnės. Martyna, vakare pažiūrėjusi filmą „The Way“ apie Santjago žygį, į kurį ruošėsi eiti, rekomendavo jį Henrikui ir jis tą pačią naktį taip pat jį peržiūrėjo. 

Kai baigėsi filmas buvo apie  2:30 jis parašė jai: „Einam?“, gal kvailai, o gal ir labai drąsiai mergina niekuo nesudvejojusi atrašė „Einam“ ir išėjo iš namų. Tik nuėjusi gabalą kelio, susiprato ką padariusi ir paskambino vaikinui įsitikinti, kad jo pasiūlymas nebuvo tik retorinis klausimas. Susitikę apie 3:00 ant viaduko, porelė negalėjo sulaikyti juoko. Tą naktį viskas viskas apsivertė – „dvi lygiagrečios tiesės susikirto“. Ir taip jau antri metai šie du nuotykių ieškotojai visur eina kartu: nuotykiai, iššūkiai ir kelionės. Nors dabar studijuoja: jis – Vilniuje, ji – Nyderlanduose, susitikimų būna dar įvairesnių: Maroke, Paryžiuj ar net tranzuojant per visą Europą. Ne viskas lengva, ne viskas visada gražu, bet mes tikim: Meilė niekada nesibaigia.  

ČIA RASITE daugiau šio konkurso meilės istorijų.

Atsiųskite savo istoriją ir gal jūs laimėsite sužadėtuvių žiedą, kurį juvelyrė Aušra Treigytė sukūrė specialiai parodai „Mūsų Vestuvės‘15“.

DĖMESIO: konkurso „Mūsų meilės istorija“ taisyklės.
Laukiame jūsų meilės istorijų!