Narkomanija – diagnozė šeimai?

Narkotikus vartojantis paauglys pastebimai pasikeičia. Tačiau įvertinti tuos pasikeitimus galima tik žinant apie paauglio vystymosi ypatumus.

Brendimas yra audringa vystymosi fazė žmogaus gyvenime. Hormonai skatina išorinį augimą kartu suaktyvindami seksualumą ir agresiją – varomąsias vystymosi jėgas.

Paauglys keičia požiūrį į bendraamžius, atitolsta nuo tėvų. Jis siekia nepriklausomybės, stengiasi paneigti visa tai, nuo ko priklausė anksčiau, nori „pats tvirtai stovėti ant kojų“. Pradeda įsijausti į skirtingus vaidmenis rūbais, elgesiu, kad įtvirtintų savo tapatybės (identiteto) pojūtį.

Pagrindiniai paaugliui kylantys klausimai: kas aš esu, koks esu, kur esu? Tik suvokęs savo tapatumą, paauglys pereina į suaugusiųjų pakopą.

Jei paauglys iš ankstyvos vaikystės pasitiki savimi, savo darbine veikla, mokslu, jam bus lengviau palaikyti draugystę, jis pajus savo vertę. Jei jaučia savigarbą, tapatumas formuosis tolygiai.

Atmeskite tik netinkamą elgesį; neatstumkite vaiko kaip asmenybės. Visą laiką parodykite, kad jį mylite.

Jei viso to vaikystėje nebuvo, tapatumo suvokimo procesas darosi fragmentiškas, paauglys nejaučia visavertiškumo, pasitikėjimo savimi. Tokiu atveju gali išsivystyti negatyvus tapatumas (būdingi požymiai, prieštaraujantys šeimos vertybėms, paaugliai savo elgesiu demonstruoja: „jei negaliu būti panašus į tave, tai aš tave atmetu“). Pradeda vartoti alkoholį, narkotikus.

Išsivysto identiteto difuzija (dėl vidinio tuštumo jausmo kyla aukštas nerimo lygis). Tokie paaugliai būna impulsyvūs, kintančios nuotaikos; juos apninka suicidinės mintys, jie nesugeba bendrauti su kitais; jiems būdingas „tuštumo“ jausmas. Taip pat jie gali svaigintis alkoholiu ir narkotikais.

Skiriami 4 narkotinių medžiagų vartojimo etapai paauglystėje:

• Eksperimentinis, kai paaugliai vartoja narkotines medžiagas nereguliariai, rūko, geria alų, vyną, uosto lakias medžiagas, išbando įvairius vaistus. Nepilnamečio organizmas sunkiai toleruoja šias medžiagas, galimi apsinuodijimai.
• Ankstyvasis problemiškas narkotinių medžiagų vartojimas, kai tai daroma jau reguliariai, bet tik savaitgaliais. Tolerancija medžiagai didėja, nepilnamečiai ima eksperimentuoti su kitomis medžiagomis, taip pat ir stipriais alkoholiniais gėrimais, stimuliatoriais. Pasekmės gali būti įvairios: problemos mokykloje, pamokų praleidinėjimai, draugų, nevartojančių narkotinių medžiagų, praradimas, pabėgimai iš namų, apsinuodijimai, staigūs nuotaikos pokyčiai.
• Problemiškas vartojimas, kai nepilnametis į alkoholį (narkotikus) tiesiog įjunka, vartoja ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis dienomis. Didėja organizmo tolerancija, paauglys nuolat turi narkotikų ir jų vartojimo priemonių atsargas, draugai juos taip pat vartoja. Vis labiau atsiskiria nuo šeimos, pradeda vienas vartoti narkotikus. Neigiamų pasekmių daugėja. Paauglys gali pradėti vogti, muštis, susižeisti. Jam gali pasireikšti depresija, gali perdozuoti narkotinių medžiagų, turėti problemų su teisėsaugos organais, nesilaikyti asmens higienos taisyklių.
• Piktnaudžiavimas. Jis pasireiškia priklausomybės simptomais. Paauglys impulsyviai (dažniausiai kasdien) vartoja alkoholį ar narkotikus, kad būtų normali savijauta. Šių medžiagų vartojimas nepriklauso nuo vis didėjančių pasekmių, pvz., kriminaliniai nusikaltimai, prekyba narkotikais, abstinencijos simptomai, neapykanta sau, bandymas nusižudyti, visiškas emocinis išsekimas. Paprastai vartoja įvairius narkotikus ir keletą dienų būna apsvaigęs.

Rizikos veiksnių atpažinimas

Požymiai, nurodantys padidėjusią tikimybę piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu:

• tėvai turi problemų dėl alkoholio, narkotikų vartojimo, azartinių žaidimų;
• šeimos narių teigiamas požiūris į alkoholio vartojimą, rūkymą;
• rūkantys, geriantys bei narkotikus vartojantys draugai;
• asocialus ar nusikalstamas elgesys;
• yra buvę elgesio ar emocinių problemų (depresijos, nerimas);
• nuolatinė įtampa šeimoje;
• tėvai per griežti arba per daug tolerantiški;
• fizinė ar seksualinė prievarta;
• žmogiškųjų vertybių nepaisymas;
• blogas mokymasis ar domėjimosi aplinka stygius.

Ankstyvieji požymiai, pradėjus vartoti narkotines medžiagas:

• nemiga naktį, mieguistumas dieną;
• nepastovi nuotaika (lengvai susierzina);
• nuovargis rytais – pamokų praleidinėjimas;
• abejingumas mokyklai, pomėgiams, seniems draugams;
• negalėjimas susikaupti;
• nerišli kalba, sutrikusi judesių koordinacija;
• užsiėmimo ar buvimo vietos slėpimas;
• melas, vagystės;
• nauji ir įtartini bei keisti draugai;
• neįprasti kvapai, dėmės, žymės ant kūno, rūbų;
• įvairūs milteliai, švirkštai, kapsulės, tabletės, randami pas paauglį;
• haliucinacijos, realybės suvokimo sutrikimas.

Tačiau daugelis šių simptomų būdingi ir brendimo laikotarpiu, todėl tėvai neturėtų skubėti savo įtarimų išdėstyti jaunuoliui, o atidžiai stebėti jį, vesti užrašus su datomis apie vaiko elgesio ypatumus.

Taip pat skaitykite: Chaotiškas Drew Barrymore gyvenimas: nuo alkoholio ir narkotikų liūno iki pasaulinės šlovės

Radus neįprastų vaistų, švirkštų ar kitų įkalčių, įrodančių, kad jaunuolis vartoja narkotikus, tėvai turi pasistengti likti ramūs, nekelti skandalo, nemušti, nešantažuoti, nemenkinti vaiko, o pasistengti užmegzti su juo atvirą pokalbį, išklausyti, parodyti, kad supranta savo vaiką ir nori jam padėti.

Dar tik eksperimentuojančiam paaugliui gali padėti tėvų ankstyvas įsikišimas, protingų ir griežtų taisyklių nustatymas šeimoje. Būtina specialisto konsultacija (vaikų psichiatro, psichologo), šeimos terapija.

Patarimui tėvams: kaip elgtis, jei paaugliai vartoja narkotikus ar alkoholį:

• Kiek galite daugiau sužinokite apie narkotikus ar alkoholį. Pasinaudokite metodine medžiaga.
• Jūsų pozicija turi būti tvirta, jūs nusistatęs neleisti savo vaikui vartoti narkotinių medžiagų ar alkoholio. Nuolat kartokite sau šį nusistatymą.
• Paremkite savo nusistatymą „jokių narkotikų, jokio alkoholio“ aiškiomis ir nuosekliomis elgesio taisyklėmis ir stenkitės jas įgyvendinti.
• Sugebėkite atskirti narkotikų ar alkoholio vartojimo požymius. Nesileiskite vaiko apgaudinėjami.
• Jeigu įtariate, kad vaikas išgeria, nesielkite tarsi nieko neįvyko. Tirkite situaciją toliau. Atidžiai stebėkite vaiką. Veskite užrašus apie jo elgesio ypatumus su konkrečiomis datomis.
• Norėdami papriekaištauti vaikui, pirmiausia turėkite galvoje priežastis, kurios skatina jį tai daryti.
• Auklėti vaiką galima tik tada, kai jis blaivus, o jūs ramūs ir save kontroliuojate.
• Auklėdami savo vaiką, sutelkite dėmesį į elgesį, naudokitės konkrečiais pavyzdžiais. Pabrėžkite, kad ne vaikas jums nepriimtinas, o narkotikų ar alkoholio vartojimas.
• Būkite pasiruošę pasipriešinimui. Jūsų vaikas gali supykti. Pasiruoškite išklausyti tokių pažįstamų frazių: „Tu manim nepasitiki... Aš nevartoju narkotikų... Aš nesu narkomanas... Tau į mane nusispjaut.“ Jūsų vaikas gali mėginti manipuliuoti jumis. Bet atminkite – barjerų statymas galų gale duos norimų rezultatų.
• Jeigu jūs nustatote, kad vaikas išsiskiria iš kitų šeimos narių tuo, kad pradeda piktnaudžiauti narkotikais ar alkoholiu, pradėkite įgyvendinti savo planą. Supraskite, kad jūsų elgesį diktuoja meilė ir susirūpinimas savo vaiko ateitimi.
• Jeigu abu tėvai vienodai nerimauja dėl vaiko, reikia elgtis vieningai ir nuosekliai. Paremkite vienas kitą.
• Jei nuolatos vartoja narkotikus ar išgėrinėja, pradėkite planuoti, kaip pasitelkti į pagalbą profesionalus.
• Jei vaikas nuolatos vartoja narkotikus ar išgėrinėja, sudarykite sutartį dėl jo tolimesnio elgesio. Jei vaikas įrodinėja, kad jis gali nevartoti narkotikų arba negerti, tada jam tą sutartį bus nesunku įvykdyti.
• Atmeskite tik netinkamą elgesį; neatstumkite vaiko kaip asmenybės. Visą laiką parodykite, kad jį mylite.
• Būkite atviri. Kartais vaikas gali sugalvoti į jūsų elgesį atsakyti tyla. Tačiau jūsų uždavinys visada palikti atviras duris bendravimui.
• Nekaltinkite savęs už tai, kad jūsų vaikas vartoja narkotikus ar išgeria.
• Rūpinkitės savimi. Pasidairykite po bendruomenę, kas galėtų padėti jums kovoti su šia problema.

Tačiau geriausia priemonė savo vaikus apsaugoti nuo narkotikų yra ankstyva prevencija.

Taip pat skaitykite: Svaigalai. Nuo ko viskas prasidėjo?

Tėvai padės vaikams išvengti narkotikų, jei:

• mylės ir bus prisirišę prie augančio jauno žmogaus;
• įves tvirtą ir teisingą drausmę;
• suteiks jaunuoliui galimybę išreikšti jausmus ir mintis;
• sukurs palankias sąlygas teigiamai patirčiai įgyti namuose ir mokykloje;
• sukurs stabilią atmosferą šeimoje;
• bus pakantūs jaunuolio klaidoms;
• formuos priešiškas nuostatas į alkoholį ir narkotikus;
• turės tikslią informaciją apie brendimo laikotarpio problemas: narkotikus, seksualinius nusikaltimus ar kitus dalykus, kurių jaunuoliai gali neišmanyti ar bijoti;
• padės jaunuoliams rasti alternatyvą narkotikams, skatindami jų polinkius ir interesus;
• praleis daugiau laiko su vaikais, parodys, kad domisi jų pasauliu;
• visada išklausys, parems, patars ir padrąsins.

Pagalba telefonu

Anoniminiai policijos pasitikėjimo tetefonai:

• Policijos departamento prie VRM Tel. (8 5) 272 53 72.
• Lietuvos kriminalinės policijos biuro Narkotikų kontrolės valdybos tel. 8 800 20 808.
• Policijos departamento Viešosios policijos valdybos tel. (8 5) 271 79 10.
• El.paštas: narkotikai@policija.lt, info@policija.lt, amiss@policija.lt.

LPF Krizių prevencijos centras – 8 675 43275 info@prevencija.lt, www.prevencija.lt teikia konsultacijas alkoholizmo ir narkomanijos klausimais.

„Jaunimo linija“ – 8 800 28888. Darbo laikas: 16.00-07.00 kasdien, savaitgaliais visą parą. Pagalbą teikia: savanoriai www.jaunimolinija.lt 

„Jaunimo linijos“ darbą organizuoja:

• Vilniuje: VšĮ „Jaunimo psichologinės paramos centras“ (tel. (8 5) 231 34 37).
• Kaune: asociacija „Kauno Jaunimo linija“ (tel. 8 616 22505).
• Klaipėdoje: fondas „Dvasinės pagalbos jaunimui centras“ (tel. (8 46) 360 018)

„Vaikų linija“ – 8 800 11111. Darbo laikas: 11.00–21.00 kasdien. Paramą teikia: www.vaikulinija.lt. 

„Vaikų linijos“ darbą organizuoja:

• Vilniuje: VšĮ „Vaikų linija“ (tel. (8 5) 261 7295, mob. 8 (601) 93283, el. paštas: vilnius@vaikulinija.lt);
• Kaune: Vaikų gerovės centras „Pastogė“ (tel. (8 37) 310 956, el. paštas: kaunas@vaikulinija.lt);
• Klaipėdoje: Klaipėdos Vaikų linija (Tel.: (8 46) 342 253, el. paštas: klaipeda@vaikulinija.lt).

„Vilties linija“ – 8 800 60700. Darbo laikas: visą parą. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai, „Vilties linijos“ darbą organizuoja:

• Klaipėdoje: VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ (tel. (8 46) 410031, el. pastas: info@kpsc.lt);
• Telšiuose: VšĮ „Telšių krizių centras“ (Tel./faks.: (8-444) 74282, El. paštas: vjpc@xxx.lt).

„Pagalbos moterims linija“ – 8 800 66366. Darbo laikas: 10.00–21.00 pirmadieniais–penktadieniais. Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai. „Pagalbos moterims linijos“ darbą organizuoja:

• Kaune: VšĮ „Moters pagalba moteriai“ (Tel. (8 37) 22 00 44, mob. 8-618 40044, el.paštas: info@moters-pagalba.lt);
• Klaipėdoje: VšĮ „Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras“ (tel.: (8 46) 350 099, el. paštas: pml@takas.lt).

---

Šaltinis – sveikas.lt