Naujoji „Fausto“ Margarita Olena Tokar: „Gyvenimas yra nuostabus!”

Buvusi „BBC singer of the world” konkurso finalistė, daugelio tarptautinių festivalių: Ferruccio Tagliavini, Francisco Viñas, Lortzing, Leipcigo ir tarptautinio ARD muzikos konkurso laimėtoja, Olena taip pat dalyvavo jaunųjų vokalistų projekte Zalcburgo festivalyje ir BBC naujosios kartos artistų programoje. Šiandien ji jau pasirengusi užkovoti pasaulio operos scenas, tad kol ji stabtelėjo Vilniuje, pasikalbėjome apie jos jau nueitus ir dar laukiančius kelius.

Ar galite trumpai papasakoti apie save? Iš kur jūs kilusi? Kur studijavote?

Esu gimusi Ukrainoje. Visą gyvenimą gyvenau Kijeve, studijavau muzikos mokslus Severodonetsko regiono Muzikos kolegijoje Luhanske ir Nacionalinėje Muzikos akademijoje savo gimtame mieste. Studijų metu laimėjau tarptautinį vokalo konkursą, kurio dėka turėjau progą savo įgūdžius lavinti Vokietijoje. Ten, 2009 metais, įstojau į Felikso Mendelsono Muzikos ir Teatro universitetą, ir jau kelis metus dainuoju Leipcigo operos teatre.

Kada supratote, jog be muzikos ir dainavimo negalite gyventi?

Niekada apie tai nesusimąsčiau – dainavimas man visad buvo neatskiriama gyvenimo dalis.

Ar jūsų šeima taip pat muzikali? Ar jūsų sprendimas pradėti muzikinę karjerą buvo netikėtas jūsų šeimai?

Mano tėvams, kai jiems pasakiau, kad noriu tapti operos soliste, buvo didžiulis siurprizas. Nuo mažens visada labiau mėgau šokti, nei dainuoti.

Kaip jūs nusprendėte studijuoti Vokietijoje, Leipcige? Ar yra priežastis, kodėl norėjote studijuoti būtent ten?

Leipcigas – miestas kupinas nuostabių muzikantų ir nesuskaičiuojamų galimybių, ten begalo daug istorijos ir kultūrinės dvasios. Čia atradau nuostabią mokytoją, profesorę Regina Werner-Dietrich. Iškart po „Fausto“ Vilniuje, dainuosiu paskutiniuose savo egzaminuose Leipcigo Muzikos ir Teatro universitete.

Dalyvavote keliuose konkursuose. Ar jūsų patirtis operoje, tokia kaip vaidyba, kūrinio atlikimas kartu su partneriais, suteikė jums pranašumą? O gal pasirodymai koncertų salėse darė įtaką operoje?

Opera ir koncertas – tai dvi skirtingos sritys, tarsi du skirtingi keliai, kuriuos gali rinktis, tačiau ir dažnai susikertantys. Operoje labai reikalinga fizinė ištvermė ir gebėjimas dirbti su didelėmis erdvėmis. Koncertuose, solistas nebūna apsaugotas kostiumais ir role, viskas įgauna intymumo, ant scenos jautiesi labiau „vienišas“. Tam, kad būtum įdomus koncerte, reikia labai kruopščiai pasiruošti savo pasirodymui.

Ką jums reiškia opera ir kokią vietą ji užima jūsų gyvenime? Su kokiais iššūkiais susiduriate?

Opera yra žmogaus gyvenimas. Tam, kad suprastum veikėją, kurį vaidini, reikia atsižvelgti į save - ieškoti panašių charakterio bruožų ir bandyti suprasti visų besirutuliojančių įvykių priežastis. Tad opera man padeda suprasti ir vertinti save, mylėti kitus ir paprasčiausiai suteikti žmonėms laimę.

Ar vaidyba jums svarbesnė, nei dainavimas, ar visgi antrina jūsų vokalinį talentą?

Dainavimas yra nuostabi kalbos forma, o vaidyba - gebėjimas dirbtinai atkurti veikėjo jausmus scenoje. Viskas susiję. Vaidyba kuria jausmus ir taip pat prisideda prie vokalo interpretacijos. Visgi, balso spalvomis taip pat gali kurti emociją.

Jūs atlikote nemažai operų, parašytų prieš kelis amžius. Kokios operos jums labiau patinka: klasikinės ar šiuolaikinės? Kodėl?

Man patinka aukštos kokybės muzika, tad nesvarbu, kada opera buvo parašyta – neatstumiu ir modernios kompozicijos, jeigu ji kokybiška.

Ar norėtumėte dainuoti modernioje, šių dienų operoje?

Jeigu opera parašyta mano balso tipui, turi puikias melodijos linijas – dainuočiau su malonumu!

Kaip žmogus glaudžiai susijęs su operos pasauliu, ar galėtumėte paaišknti, kokia yra operos funkcija ir pagrindinis tikslas šiuolaikiniame pasaulyje?

Mano manymu, opera turėtų žmones priversti susimąstyti, pajausti.

Ar galėtumėte papasakoti plačiau apie Antonino Dvoržako operą „Rusalka“. Kaip jums pavyko gauti pagrindinę rolę ir kokia jūsų patirtis ją atliekant? Kaip jūs įsivaizdavote ir sukūrėte mitologinį veikėją?

Per paskutinius aštuonerius metus, atlikau tokias roles kaip Margarita iš „Fausto“, Liu iš „Turandot“ ir Nedda iš „Pajacų“, kurios mane ir privedė iki Dvoržako operos.

Vokaliai, esu pasiruošusi šiai rolei, tačiau repeticijos Leipcige prasideda kiek vėliau. Mano nuomone, Undinė su savo tyra širdimi nėra kaip kiti žmonės, dėl savo tyrumo ji vos nemirė patyrusi nelaimingą meilę. Bet tuo pačiu, joje yra kažkas… kažkas šalto, kaip jūra. Neabejoju, kad ji sutiks ne vieną princą, kuris bus sugniuždytas…

Ar turite savo mėgstamiausią opera/rolę, prie kurios norėtumėte vėl ir vėl sugrįžti? Kas jums buvo sunkiausia?

Iki pat šiandienos, mano mėgstamiausia rolė yra „Fausto“ Margarita. Turbūt sunkiausia dalis šioje rolėje, tai būti natūraliai atvirai ir paprastai, be jokio kvailo naivumo. Tai istorija apie moterį, kuri kažkada gyveno ir kurios lemtis yra siaubinga. Mėgstamiausia opera? Tikrai vienos nėra!

Koks buvo jūsų pirmas susidūrimas su „Faustu“?

Mano pirma pažintis su „Faustu“ buvo Auerbacho rūsyje, Leipcige. Tai vieta, kur Gėtė parašė savo kūrinį. Būnant rūsio viduje, vis dar jaučiasi Mefistofelio dvasia. Kaip ir minėjau – Leipcigas man yra begalo istoriškai vaizdinga vieta! Pirmą kartą Margaritos rolę dainavau Leipcigo operos teatre 2013 metais. Praėjus dviems metams, su ta pačia role debiutavau Drezdeno operoje.

Dirbate su daug įdomių režisierių. Ar jums sunkiau pasirodyti tradiciniuose pastatymuose ar pastatymuosesu modernia interpretacija?

Aš labai gerbiu ir myliu talentingas, inteligentiškas asmenybes. Mane tokie žmonės traukia ir aš visad bandau pateisinti jų poreikius. Žinoma, jeigu tie poreikiai nesikerta su mano principais.

Ar manote, kad „Faustas“ vis dar aktualus šių dienų operos mylėtojams? Ar ši opera kalba taip, kad šiuolaikinė auditorija ją suprastų ir ar „Fausto“ problemos svarbios mūsų visuomenei?

„Faustas“ – tai labai moderni ir aktuali opera, nes kiekvienas iš mūsų susiduria su tam tikromis pagundomis kiekvieną dieną. Tai ir yra Mefistofelis. Mums reikia stengtis rinktis teisingą kelią, stoti į gėrio pusę ir atsispirti pagundoms.

Kiek laiko užtruko pasiruošti Margaritos rolei? Ar ji sudėtinga?

Margaritos rolė nuostabi, kartu su puikia muzika. Pati muzikinė medžiaga nėra sudėtinga ir greitai įsimintina, tačiau iš vokalo pusės reikia įdėti nemažai darbo. Visgi, balso stygos turi priprasti prie dainavimo tembro, reikia palaikyti gerą balso būklę. Aš visad stengiuosi pradėti mokytis anksti, tad man ši rolė užtruko pusę metų.

Kokia yra jūsų kuriama Margarita?

Mano Margarita yra labai paprasta mergina, tikinti Dievą, atvira širdimi, tikinti meile ir laime.

Kurią vietą laikote savo namais?

Aš gyvenu Leipcige ir laikau šį miestą savo namais.

Kuo mėgstate užsiimti, kai nedirbate? Kokie jūsų hobiai?

Aš labai entuziastingai fotografuoju ir nuotraukomis mėgstu džiuginti žmones. Man labai patinka tas jausmas, kai žmonės pasižiūri į save mano darytose nuotraukose ir nusišypso.

Operos solisto karjera yra paremta nuolatiniu keliavimu. Ar jums patinka keliauti? O gal ši darbo dalis jus vargina?

Aš labai mėgstu keliauti, bet tuo pačiu man reikia namų, kuriuose jausčiausi energinga, atrasčiau ramybę ir galėčiau leisti laiką su savo būsimu vyru.

Kokia muzika jus supa, kai nedirbate?

Viskas priklauso nuo mano nuotaikos. Dažniausiai mėgstu lengvą muziką, man patinka atsipalaiduoti būnant namuose.

Kas jus labiausiai įkvepia? Kas buvo jūsų didžiausi mokytojai siekiant karjeros?

Visi sutikti žmonės mano kelionėje buvo ir yra malonūs, išsilavinę ir supratingi. Šie žmonės mane išmokė mylėti savo darbą ir skleisti gėrį! Aš jiems už tai labai dėkinga.

Mane įkvepia gamta bei talentingi, pozityvūs žmonės. Man nesvarbu, ar jie mėgsta gaminti, dainuoti ar tiesiog mėgautis gyvenimu. Gyvenimas yra nuostabus!