Nekilnojamojo turto ekspertė Rasa Mitkienė: „Gyvenimu reikia mėgautis šiandien“

Naujumu kvepiančiuose namuose Gedimino prospekte Mitkų šeima gyvena nuo balandžio. Rasa labiausiai džiaugiasi, kad čia labai greitai pritapo sūnūs – lapkritį devintąjį gimtadienį švęsiantis Markas ir beveik ketverių Herkus. Nes pokytis buvo tikrai ryškus: dešimt metų jie gyveno name, atokiau nuo centro. Pasakoja nusprendę keltis į centrą, kai pamatė, kad per daug laiko praleidžia tvarkydami buitį, aplinką, vežiodami vaikus į darželį, mokyklą. Jau spėjo įsitikinti, kad sprendimas buvo teisingas: dabar šeimai automobilio reikia rečiau, daugiau laiko lieka pramogoms ir buvimui kartu. Taip pat pastebėjo, kad čia sulaukia gerokai daugiau svečių. Bendrauti mėgstantiems žmonėms tai – dar vienas malonumas. „Mūsų gyvenimas tapo kokybiškesnis“, – džiaugiasi Rasa.

Ji žinojo, kokie turi būti kiti namai. Tad pamačiusi apleistą erdvę Gedimino prospekte, kur kadaise veikė restoranas, suprato, kad tai – būtent ta vieta, kur jos svajonėms lemta pildytis. „Nors čia nieko nebuvo, jau regėjau, kur stovės didžiulė knygų spinta, kurioje išrikiuosime mūsų seniai saugomas senas knygas, įsivaizdavau, kaip žiemos vakarais valgomajame spragsės židinio ugnis“, – Rasa pasakoja, kad dvejonių, ar verta čia kurtis, nebuvo.

O tuomet viskas pradėjo suktis neįtikėtinu greičiu. Apleista erdvė stilingais namais tapo per keturis mėnesius. Čia atsirado svetainė, kurios langai išeina į Gedimino prospektą. Valgomasis ir uždara virtuvės zona, šeimininkų ir vaikų miegamieji, kurių langai žvelgia į tylų kiemą. „Norėjau, kad kapitalinį remontą statybininkai atliktų per du mėnesius, bet jie nesutiko“, – juokiasi Rasa. Jos vizijas įgyvendinti padėjusioms Olgos Kondratovos dizaino studijos architektėms Olgai Kondratovai, Justinai Minkovskai, Simonai Gelombickienei, statybininkams ir tie keturi mėnesiai atrodė rekordiškai trumpas laikas, nes reikėjo perplanuoti pusantro šimto kvadratinių metrų patalpą, pakeisti šildymo sistemą, langus, duris, o grindų parketą pagal seną tradiciją iškloti eglute, su intarpais tarpduriuose. Taip pat reikėjo suprojektuoti ir pagaminti baldus.

„Svarbu viską labai gerai suplanuoti, apskaičiuoti. Aš turėjau aiškią viziją, kokie tai turi būti namai, ir žaibiškai priėmiau beveik visus sprendimus. Staigmenų išvengti padėjo ir aktyvus dalyvavimas procese. Tarkim, kai čia vyko kapitalinis remontas, į butą užsukdavau keturis kartus per dieną. Pirmą sykį – septintą ryto: žiūrėdavau, kas jau padaryta, su statybininkais planuodavau, kas per tą dieną privalo būti nuveikta. Jie sakė, kad su manimi reikalų daugiau nenorėtų turėti“, – juokdamasi pasakoja Rasa.

Kadangi kūrėsi istorijos paliestame name, Rasa siekė, kad senovės dvelksmas čia išliktų. Tarkim, valgomajame esantis židinys, kurio karūna sukurta XVIII amžiaus pabaigoje ar XIX amžiaus pradžioje, paliktas toks, kokį nauji šeimininkai rado – su įskilimais ir baltomis sovietmečio plytelėmis. O karūnos vingiai atsikartoja lubų apvaduose. Dvivėrės durys, eglute sudėtas ąžuolo parketas – tai vis duoklė praeičiai. Tačiau tuo pat metu šeima norėjo, kad namai būtų modernūs, šiuolaikiški – lauko durys atidaromos pirštų atspaudu, o visos spintelių durelės ir stalčiai – jas spustelėjus, nes Rasa labai nemėgsta rankenėlių...

Dar viena svajonė – kad šis būstas būtų labai šviesus, todėl visi kambariai išdažyti baltai, langus dengia baltos užuolaidos, iš vieno kambario į kitą veda baltos durys...

Šviesiuose kambariuose išryškėja specialiai kurti klasikiniai baldai, atidžiai priderintos interjero detalės. „Nesirinkau kokių nors būtent dabar madingų interjero idėjų, nes noriu, kad namai ilgai išliktų morališkai nepasenę“, – argumentuoja Rasa.

„Ideali tvarka, simetrija – dar viena mano silpnybė, kuri kartais kiša koją, nes jos norisi visur: ir darbe, ir namuose, – nekilnojamojo turto ekspertė prisipažįsta, kad chaosas aplinkoje jai asocijuojasi su minčių chaosu. – Aš mėgstu ir vertinu rutiną. Kitas jos vengia, nes nori gyventi įdomiai, bet aš renkuosi ramybę. Gal tokiam mano charakteriui įtakos turi žemaitiška kilmė, tačiau stabilumas, harmonija, disciplina – tikrai labai svarbūs dalykai.“

Ankstesnį šios šeimos gyvenimo etapą čia primena tik knygos ir krištolo indai. Rasa juokiasi, kad krištolas – dar viena jos silpnybė. Prieš kelerius metus dovanų gavusi garsios vokiečių kompanijos „Nachtmann“ lėkščių taip susižavėjo, kad jų komplektą vis papildo ir – naudoja kiekvieną dieną. „Stengiuosi nieko netaupyti ateičiai, geresniems laikams. Laikausi nuomonės, kad dabar yra patys geriausi laikai ir reikia mėgautis gyvenimu šiandien. Prie apskrito stalo susėsti pusryčių, vakarienės mūsų šeimai – labai svarbus ritualas. Maistą visuomet patiekiu krištolo induose, iš tokių, nors kai kas stebisi, valgo ir vaikai.“

Aprodydama namus Rasa prisipažįsta, kad naujakurystė – labai smagus potyris. „Manau, kad tai – ne paskutinis mūsų būstas. Kada nors vėl pribręsime pokyčiams, – prasitaria. – Dirbdama nekilnojamojo turto srityje suvokiau, kad pakeisti būstą, gyvenamąją vietą gali būti labai lengva ir beprotiškai malonu. Nori didžiulės knygų lentynos – susirask tam tinkamą erdvę! Svajonės įgyvendinimas gali būti labai arti. Matau, su kokiu džiaugsmu žmonės keliasi į kitus namus, ir juos suprantu. Nes tai – ne tik kitos sienos, bet ir naujos viltys, svajonės, pagaliau – nauji kaimynai, galbūt – kitas parkas ar mėgstama kavinė. Kaskart tai – naujo, dar geresnio, gyvenimo etapo pradžia.“

Oto kepsnys su migdolų plutele

100 g ryžių

druskos

1 saujelė špinatų

20 g kietojo sūrio

20 g grietinėlės

280 g oto filė

70 g migdolų drožlių

smidrų, vyšninių pomidoriukų – pagal skonį

Kaparėlių padažui:

2 šaukštai kaparėlių

4 šaukštai sviesto

1 skiltelė česnako  

1 šaukštelis tarkuotos citrinos žievelės

2 šaukštai citrinų sulčių

Ryžius Rasa kelis kartus nuplauna ir išverda pasūdytame vandenyje. Išvirusius suberia į nedidelį puodą. Ten beria ir smulkintus špinatus, tarkuotą sūrį, pila grietinėlę ir keletą minučių kaitina ant lengvos ugnies – kol išsilydo sūris.

Otą padalija į du kepsnius, deda į kepimo popieriumi išklotą skardą, apiberia migdolais, šalia deda smidrus, pomidoriukus ir iki 186 laipsnių įkaitintoje orkaitėje kepa 10 minučių.

Kaparėlius perlieja vandeniu ir pasmulkina.

Keptuvėje išlydo sviestą, beria smulkintą česnaką, kaparėlius, tarkuotą citrinos žievelę, pila citrinos sultis. Padažą ant silpnos ugnies verda 1–2 minutes.

Patiekalą serviruoja krištolo lėkštėje: deda pikantiškų ryžių, ant jų – oto kepsnį, šalia – šparagų ir pomidoriukų. Pila kaparėlių padažo. „Taip paruoštą otą labai mėgau valgyti bičiulio kavinėje, todėl paprašiau recepto ir spalvingą, maistingą patiekalą pradėjau šeimai ruošti namuose. Nes man labai svarbu, kad ir maistas būtų labai estetiškas, kokybiškas“, – išduoda Rasa.