Tarptautinė motinos Žemės diena. Keletas skaičių, kuriuos privalome pakeisti
Iš visų pusių sklinda įspėjimai, apie žmogaus ir pramonės žalą, kurią darome aplinkiniam pasauliui. Visgi dažnos susirūpinimą turinčios pažadinti žinutės praeina pro ausis, nes skamba pernelyg abstrakčiai. Nusprendėme parašyti keletą konkrečių skaičių.
795 mln. žmonių pasaulyje kenčia badą. Tai sakoma naujoje JT organizacijų ataskaitoje. Nors kovoje su chronišku badmiriavimu pasiekta didesnės pažangos nei manyta, badaujančiųjų skaičius vis dar yra nepriimtinai didelis, teigia Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD) ir Pasaulio maisto programa (WFP). Badmiriaujančių žmonių skaičius nuolat didėja nuo 1995-ųjų.
Kas šeštas žmogus neturi pakankamai valgyti.
Kas šeštas žmogus neturi pakankamai valgyti.
Blogiausia padėtis esą yra Konge, kur badą kenčia trys ketvirtadaliai gyventojų. Toliau eina Burundis, Eritrėja, Siera Leone, Čadas ir Etiopija, praneša agentūra AP. Iš viso nuo pagalbos maisto produktais priklausomos yra 30 šalių, 20 jų – Afrikoje.
1140 žinduolių rūšių yra ties išnykimo riba. Tarptautinė gamtosaugos grupė teigia, kad išnykimas gresia bene ketvirčiui viso pasaulio žinduolių. Ir dėl to kalti žmonės. Dėl besaikio brakonieriavimo žūsta ne tik seni, dauginimuisi nebetinkami gyvūnai, bet reproduktyvus jauni žinduoliai, vaikingos patelės ir net visai mažučiai padarėliai.
Dėl agresyvios mūsų invazijos į natūralią aplinką, mažėja gyūnų maitinimosi, medžiojimo plotai. Iš visų pusių spaudžiame gyvūnus pasitraukti, užleisti mums dar vieną plotelį gyvulininkystei, žemdirbystei… Ilgainiui gyvūnai tiesiog nebeprasimaitina. Ne ką geresnės prognozės ir kitoms gyvūnų rūšims – sparčiai nyksta ropliai, žuvys ir netgi vabzdžiai, įskaitant ir bites.
2 mlrd. tonų anglies dvideginio kasdien patenka į atmosferą. Žinoma, anglies dioksidas yra natūrali oro sudedamoji dalis, sudaranti 0,33 proc. Jis susidaro kvėpuojant gyviems organizmams, tačiau labiausiai – degant medžiagoms (elektrinėse, mažose kūryklose deginant anglį, naftą ir dujas). Mažos koncentracijos anglies dioksidas yra nekenksmingas, o didelės – gali veikti svaiginančiai ar troškinančiai. Anglies dioksidas priklauso klimato dujoms, kurios sąlygoja natūralų šiltnamio efektą. Nuo industrializacijos pradžios, daugiau naudojant anglies, gamtinių dujų ir mazuto bei iškirtus didelius atogrąžų miškų plotus, anglies dioksido kiekis atmosferoje padidėjo maždaug 25 proc. Maždaug 50 proc. antropogeninio (žmogaus sukelto) šiltnamio efekto sudaro anglies dioksidas.
1720 litrų vandens „kainuoja“ viena šokolado plytelė. Kakava, cukrus, pienas ir sojos – tai tik kelios sudėtinės šokolado dalys, tačiau kiekvienai jų užauginti ar gauti sunaudojami milžiniški kiekiai vandens. Didžiausias blogis tai, kad dauguma šokolado gamybai sunaudojamo vandens yra ne iš Europos ar JAV, o iš Afrikos, Pietų Amerikos ar Azijos. Tai regionai, kurie dažnai kenčia vandens trūkumą. Gal vertėtų kartą per savaitę ar dažniau šokolado plytelę pakeisti grūdų desertu ar mėgstamo vaisiaus gabaliuku?
7,5 mlrd. žmonių šiuo metu gyvena Žemės planetoje. Specialistai tvirtina, kad tokiu spartumu didėjanti žmonių populiacija gali pražudyti mūsų planetą. Tiesa, Žemė kartas nuo karto „nusipurto“ savo sunkią naštą. Daugėja – žemės drebėjimų, cunamių, potvynių, uraganų ir viesulų. Po kiekvieno iš jų planetos našta šiek tiek palengvėja, tačiau nepakankamai. Šiuo metu Žemėje gyvena dvigubai daugiau žmonių nei praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje – daugiausia dėl padidėjusio gimstamumo Afrikoje, Azijoje ir Lotynų Amerikoje, kur geresnė sveikatos priežiūra lėmė mažesnį vaikų mirtingumą. Taip pat ilgėja žmonių gyvenimo trukmė visame pasaulyje. JTO perspėja, kad šio amžiaus pabaigoje žmonių skaičius Žemėje gali padaugėti iki 10 mlrd. Mokslininkų skaičiavimais, daugiau nei 15 mlrd. mūsų planeta negali atlaikyti...
Trečdalis viso pasaulyje pagaminto ir užauginto maisto atsiduria šiukšliadėžėse, o vėliau sąvartynuose. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, pasaulyje išmetama apie 1,3 mlrd. tonų maisto per metus. Vidutinė JAV keturių asmenų šeima per metus išmeta maisto už 500-2000 JAV dolerių. Britų šeima per savaitę į šiukšlinę išmeta maisto už 8 svarus. Lyginant su kitomis Vakarų Europos ar Šiaurės Amerikos šalimis, Lietuvoje išmetamo maisto kiekis yra mažesnis. Svetur maisto atliekos siekia 95–115 kg žmogui per metus, o vienas lietuvis išmeta apie 50 kg maisto atliekų per metus. Atsakingiausia būtų nepirkti to, ko nevalgome, nemėgstame. Štai didžioji dalis JAV konteineriuose atsiduriančių produktų yra daržovės... Būtų protingiau jų tiesiog nepirkti.