Netradiciniai būdai imunitetui stiprinti
Girdint vis tuos pačius patarimus, ką daryti, kad organizmas būtų atsparesnis ligoms, darosi nuobodu. Tai suprasdami siūlome išmėginti kai ką, ko galbūt dar nepraktikavote arba praktikavote, bet nežinojote, kad tai padeda stiprinti imunitetą.
Juk jūs akimirksniu išvardytumėte bent keletą būdų, kaip sumažinti pereinamojo sezono peršalimo riziką? Plauti rankas, sveikai maitintis, mankštintis, gerti maisto papildų... Kaip žinia, pasiligojimo riziką smarkiai lemia imunitetas, o jį įmanoma pastiprinti ir tais būdais, apie kuriuos gydytojo kabinete nedažnai išgirsi, tačiau jų efektyvumą patvirtina moksliniai tyrimai.
Dažniau šypsokitės
Įvairūs tyrimai rodo, kad pozityvios emocijos didina fizinį atsparumą. Jei kalbėtume konkrečiai apie juoką, tai jis, kaip nustatė mokslininkai iš Indianos universiteto (JAV), gali iki 40 procentų kilstelėti imuninės sistemos pajėgumą. Kaip? Kai žmogus nuoširdžiai juokiasi, pavyzdžiui, žiūrėdamas gerą komediją, mažėja streso hormonų ir didėja ląstelių, kovojančių su įsibrovėliais, kurie sukelia ligas, efektyvumas. O priežasčių nusišypsoti galima rasti bet kur! Kasdien pasistenkite pamatyti, perskaityti, išgirsti ką nors, kas taptų jūsų šypsenos, dar geriau – juoko „piliule“.
Nelaikykite pykčio
Kaip savo imuninę sistemą susilpninti iki šešių valandų? Pasirodo, tai labai paprasta – užtenka tik penketą minučių pykti arba atgaminti mintyse situaciją, sukėlusią tokią reakciją, ir vėl išgyventi patirtas emocijas. Tai nustatė „HeartMath“ instituto (JAV) specialistai. Pasak jų, pyktis sukuria stresą, o šis paveikia hormonus, neurotransmiterius ir žarnyno florą. Beje, būtent žarnyne vyksta procesai, nuo kurių 80 procentų priklauso imunitetas ir sveikata, tad būtų gerai kuo mažiau trikdyti žarnyno darbą, o dėl to labai naudinga mokėti staiga kilusį pyktį kuo greičiau suvaldyti. Galite išmėginti tokį būdą: užsimerkite ir giliai pakvėpuokite pro nosį, tada vizualizuokite, kaip oras per šnerves nukeliauja į plaučius ir pilvą. Porą sekundžių sulaikykite kvėpavimą ir iškvėpkite.
Leiskite laiką gamtoje
Kūnas gamtoje atsipalaiduoja ir aktyvina tas savo funkcijas, kurios palaiko sveiką vidinę pusiausvyrą.
Kaip buvimas gamtoje gali paveikti imunitetą? Tokioje aplinkoje instinktyvų atsaką į stresą ir pavojų „kovoti arba bėgti“, suformuotą evoliucijos, organizmas laikinai „išjungia“ ir pakeičia kitu – „ilsėtis ir virškinti“. Vaikštant, tarkim, po mišką, irgi galima atsidurti stresinėje situacijoje, tačiau nepalyginamai rečiau nei miesto džiunglėse, todėl kūnas gamtoje atsipalaiduoja ir aktyvina tas savo funkcijas, kurios palaiko sveiką vidinę pusiausvyrą. Jei organizmas yra pasirengęs „kovoti ar bėgti“, jis pirmiausia parūpina energijos raumenims, širdžiai, plaučiams, o sistemos, kurios neužtikrina greito reagavimo, pavyzdžiui, imuninė, virškinimo, daugiau ar mažiau prislopinamos.
Nustatyta, kad buvimas gamtoje suteikia kūnui galimybę nurimti, „pasiremontuoti“ ir tuo metu padaugėja seilių, virškinimo fermentų, sulėtėja širdies ritmas, atsipalaiduoja raumenys, susitraukia vyzdžiai... „Kai žmogus jaučiasi saugus, organizmas daro „ilgalaikes investicijas“ į tai, kas stiprina imuninę sistemą“, – sako elgesio tyrėjai iš Ilinojaus universiteto (JAV).
Dainuokite chore
„Įprasta sakyti, kad dainavimas chore padeda žmonėms pasijusti geriau, tačiau dabar pirmą kartą pavyko pademonstruoti, kad imuninė sistema gali būti jo paveikta“, – komentavo pernai paskelbto tyrimo rezultatus vienas iš jo vadovų dr. Ianas Lewisas, atstovaujantis Didžiosios Britanijos labdaros organizacijai „Tenovus Cancer Care“, globojančiai vėžiu sergančius žmones. Tyrimo rezultatai tokie: vieną valandą dainavus, buvo fiksuojamas gerokai sumažėjęs streso hormono kortizolio kiekis ir padidėjęs citokinų, imuninės sistemos proteinų, kiekis. Pastarieji padeda organizmui kovoti su rimtomis ligomis. Dar paaiškėjo, kad dainavimas chore labiausiai pagerino nuotaiką tų tyrimo dalyvių, kurie psichologiškai jautėsi itin prastai ir kurių depresijos rodikliai buvo aukščiausi. Kai pagerėjo nuotaika, akivaizdžiai sumažėjo uždegimo organizme lygmuo.
Gerai išsimiegokite
Leukocitai po nemiegotos nakties it veidrodis atspindi organizmo „nuotaiką“ (stresą, nuovargį).
Imuninės sistemos darbingumas tiesiogiai susijęs su miego kokybe, kurią lemia jo trukmė ir efektyvumas. Nuolat prastai išsimiegantis žmogus mažiau atsparus peršalimui ir gripui. Tokias išvadas yra padarę įvairūs mokslininkai. Nieko keista: miego kokybė daro didelę įtaką ląstelių, tarp jų ir imuninių, būklei. Antai Amerikos nacionalinis miego fondas išsiaiškino, kad leukocitai po nemiegotos nakties it veidrodis atspindi organizmo „nuotaiką“ (stresą, nuovargį) ir atitinkamai silpnina imuninę sistemą, nes yra jos dalis. Blogą miegą gali lemti ne tik darbinė įtampa, gyvenimo režimo stoka, bet ir kiti dalykai, pavyzdžiui, magnio trūkumas. Kai šio nepakanka, miegas būna nevisavertis, nes neužtikrinami visi natūralūs jo ciklai.
Nepraktikuokite celibato
Žmonių, kurie mylisi kartą du per savaitę, seilėse ir gleivėse yra gerokai daugiau imunoglobulino A, dar vieno imuninės sistemos komponento, kuris didina atsparumą minėtoms sezoninėms ligoms. Kita vertus, seksas mažina streso, kuris prastina imunitetą, lygį. Mylėkitės – jūsų organizmas dėl to bus tik stipresnis!
Šokinėkite ant batuto
Organizmas turi sistemą, kuri itin svarbi, kai kalbame apie imunitetą. Bakterijas, virusus, toksinus surenka limfa, o jos judėjimą užtikrina raumenys. Kuo jis spartesnis, tuo geriau organizmas valosi ir tuo jis sveikesnis. Ir, atvirkščiai – vangi limfa tampa toksiška ir, užuot saugojusi mus nuo ligų, gali, patekusi į kraujotakos sistemą, paskleisti po organizmą virusų ir bakterijų. Vienas geriausių būdų suaktyvinti limfos tekėjimą – reguliariai mankštintis ant batuto. Įrodyta, kad šokinėjimas ant jo pagyvina limfotaką 15–30 kartų, kad spyruokliuojantys judesiai veikia ne tik visus kūno raumenis, bet ir organus, ląsteles.
Lankykite jogą
Jogos žinovai teigia, kad ji stimuliuoja keturias fiziologines sistemas, susijusias su imunitetu: cirkuliacijos, virškinimo, nervų ir endokrininę. Joga padeda relaksuotis, sumažinti stresą, paspartina viso kūno limfotaką ir kraujotaką.
Būkite ekstravertė
Didžiojoje Britanijoje buvo atliktas tyrimas siekiant išsiaiškinti, kaip žmogaus asmenybė, tiksliau – jo polinkis bendrauti, veikia atsparumą ligoms. Štai kokia mokslininkų išvada: tie, kurie mėgsta socializuotis, lengviau susidoroja su ligų pateikiamais iššūkiais.
„Atrodo, individų, kurie turėtų būti „prieinamesni“ infekcijoms todėl, kad yra socialiai orientuotos prigimties (ekstravertai), imuninė sistema efektyviau su jomis susidoroja. O štai individų, kurie dėl įgimto atsargumo „eksponuojasi“ infekcijoms mažiau, imuninė sistema gali dirbti prasčiau, – teigia dr. Kavita Vedhara, sveikatos psichologė. – Tačiau mes negalime pasakyti, kas ką lemia: mūsų biologija psichologiją ar atvirkščiai.“
Hipnotizuokite save
Centrinės nervų, endokrininės ir imuninės sistemų sąveika – tema, kuria mokslas labai domisi. Tyrinėjami įvairūs jos aspektai, taip pat ir savihipnozės poveikis. Antai bandymai rodo, kad ji gali pagelbėti norintiems sumažinti infekcijų riziką. Savihipnozė padeda įsiteigti pozityvių minčių, o šios skatina protą ir kūną veikti atitinkamai. Ką reikėtų daryti? Užsimerkite, sutelkite dėmesį į kvėpavimą ir skaičiuokite nuo dešimties iki vieno – šitaip gerai atsipalaiduosite. Pabaigusi skaičiuoti, dešimt kartų mintyse pakartokite: „Aš sveika, laiminga, kupina energijos.“ Tada greičiau nei prieš tai suskaičiuokite nuo dešimties iki vieno – šitaip „pabusite“.
Masažuokite save
Raskite penketą minučių, kad prieš dušą pasimasažuotumėte imuniteto labui. Ne tik katėms, bet ir žmogui malonu ir sveika būti glostomam! Nustatyta, kad masažas didina vadinamųjų natūralių ląstelių žudikių, kurios yra imuniteto dalis ir reaguoja į potencialias organizmo grėsmes, skaičių. Naudokite patinkantį aliejų, švelniai įtrinkite jo į kiekvieną kūno dalį ir nepamirškite padų. Išilginiais judesiais masažuokite galūnes, sukamaisiais – sąnarius, krūtinę ir pilvą. Nusiprauskite duše (sudrėkintomis rankomis pamasažuokite veidą ir ausis).
Glostykite augintinį
Tai darydama pastiprinate savo imunitetą. Beje, ar žinote, kad kai kurios katės sunegalavusios ima murkti? Jos taip elgiasi, nes murkimas sukelia vibracijas, kurių dažnis daro žinduoliams gydomąjį poveikį (tai dokumentuota tyrimais). Žodžiu, jei turite katę, pasistenkite, kad ji kuo dažniau murktų (aišku, iš malonumo!), o jūs tai girdėtumėte.