Netradiciniai gydymo būdai

Hirudologija, arba gydymas dėlėmis

Gydymas dėlėmis taikomas nuo neatmenamų laikų. Tyrimais įrodyta, kad šios „balų gyduolės“ savo organizme gamina šimtus žmogaus sveikatai naudingų biologiškai aktyvių medžiagų. Daugelio iš jų neįmanoma susintetinti ir pagaminti pramoniniu būdu. Gydymas dėlėmis vadinamas hirudologija. Išvertus iš lotynų kalbos, hirudo lotyniškai reiškia „dėlė“.

Anot specialistų, įsikirtusios į žmogaus bioenerginius taškus, medicininės dėlės suleidžia apie šimtą seilių liaukose gaminamų biocheminių medžiagų. Iš jų vertingiausia hirudinas, kuris lemia kraujo krešumą.

Fermentas hirudinas ir kitos medžiagos mažina uždegimą, cholesterolio kiekį kraujyje, atpalaiduoja kraujagyslių spazmus, dezinfekuoja ir didina organizmo atsparumą. Šiais laikais daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių dėlės naudojamos kaip pagalbinė gydymo priemonė.

Gydymas dėlėmis gerina visų organų veiklą, gydo kraujotakos sutrikimus (venų varikozę, flebitus), hemorojų, aterosklerozę, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir kt. Padeda sergantiesiems kraujo, kraujagyslių ir širdies ligomis, parodontoze, taip pat nervų sistemos, kvėpavimo takų, stuburo ir sąnarių ligomis. Gerų rezultatų pastebima gydant vyrų ir moterų lytinių organų ligas, ypač lėtinius uždegimus, nevaisingumą, impotenciją ir kt.

Dėlės ypač nepakeičiamos po plastinių ir chirurginių operacijų – greičiau gyja randai, nepūliuoja žaizdos ir suaktyvėja kraujotaka. Nuo dėlių įsisiurbimo lieka tik nedideli randeliai, kurie greitai išnyksta.

Gydymas dėlėmis nelabai skausmingas: vos įsikirtusi dėlė suleidžia skausmą slopinančios ir dezinfekcinės medžiagos, taip pat apie šimtą biologiškai aktyvių medžiagų ir unikalių fermentų. Patekusios į organizmą, šios medžiagos suaktyvina savigydos procesus.

Nepatariama dėlėmis gydytis patiems. Tik aukštos kvalifikacijos specialistas gali nuspręsti, kiek dėlių, kur ir kada dėti.

Gydymas šiluma, arba itotermija

1929 m. gydytojas Kinitsu Ito atrado paprastą, bet veiksmingą gydymo metodą, kuris pasaulyje žinomas kaip itotermija, arba gydymas šiluma. (Išvertus iš graikų kalbos, žodis thermie reiškia „šiluma“, „karštis“.) Ši terapija susieja gydymą šiluma, kvapais, masažą ir akupunktūrą.

Per gydymo seansą naudojamos specialios terminės smilkymo lazdelės. Jos ruošiamos iš augalinių medžiagų (pušų, kedrų, kiečių ir kt.). Smilkstančios terminės lazdelės, įdėtos į nerūdijančio plieno vamzdelius, padengtus variu, skleidžia šilumą. Liečiant tam tikrą kūno vietą ar spaudžiant tam tikrus biologiškai aktyvius taškus ir pučiant lazdelių skleidžiamus dūmus, stimuliuojama medžiagų apykaita ir imuninė sistema. Gydomąjį poveikį sustiprina įkvepiami gydomųjų augalų aromatai.

Anot specialistų, šis gydymo metodas pagreitina savigydos procesus, atpalaiduoja ir gerina visų organų veiklą, kraujo, limfos ir hormonų apykaitą, taip pat stiprina nervų sistemą, plaučių bei širdies funkcijas ir kt. Be to, teigiamai veikia sąnarius, malšina skausmą, uždegimus, reguliuoja gyvybinės energijos tėkmę, harmonizuoja visą organizmą ir slopina įtampą. Taikant šią terapiją, veiksmingai didinamas atsparumas peršalimo ligoms, o susirgus greitai pasveikstama.

Šio gydymo metodo gali išmokti kiekvienas rengiamuose kursuose (iš viso yra 10 profesionaliojo gydymo pakopų).

Homeopatija

Homeopatija – tai gydymas mažomis vaistingųjų medžiagų dozėmis. Šio metodo gydymo esmė – surasti ir pašalinti ne ligos simptomus, o jos priežastis principu „panašus gydo panašų“. Vaistams gaminti naudojamos augalinės, gyvūninės bei mineralinės kilmės medžiagos.

Anot homeopatų, šis metodas, kurį pripažįsta ir tradicinė medicina, yra vienintelis ekologiškas, saugus ir nekenksmingas tiek žmogui, tiek gamtai. Per du šimtus gyvavimo metų homeopatai įrodė, kad homeopatiniai vaistai gali įveikti net cholerą, šiltinę, difteriją ir kitas baisias ligas, kurios buvo mirtinos iki antibiotikų išradimo. Šiais laikais homeopatija vis labiau populiarėja dėl to, kad yra veiksminga ir saugi.

Homeopatai gydo ne pagal diagnozę, o parenka vaistus individualiai, konkrečios ligos priežasčiai šalinti. Homeopatiniais vaistais galima gydyti kiekvieną. Ir visai nesvarbu, kuo žmogus serga. Kartais homeopatija būna pagrindinis gydymo metodas, kartais pagalbinis.

Homeopatinį gydymą sunkiau pritaikyti žmogui, kuris vartoja daug stiprių cheminių vaistų, nes tada būna susilpnėjęs jo imuninės sistemos atsakas.  

Chromoterapija, arba gydymas spalvomis

Pasak specialistų, chromoterapija – bioenerginio gydymo atmaina. Teigiama, jog kiekviena spalva yra energijos banga, turinti jai būdingą ilgį bei dažnį (kad būtų lengviau, įsivaizduokite radijo bangas). Vienos spalvos „banguoja“ stipriau, kitos silpniau, nelygu, kiek joje sutelkta energijos. Spalvos skleidžiama energija ir veikia žmogų sužadindama arba pristabdydama tam tikrus organizme vykstančius procesus.

Mokslininkų seniai įrodyta, kad spalvos ir šviesa veikia ne tik dvasinę, bet ir fizinę būseną. Oficialioji medicina taip pat neneigia spalvų poveikio žmogaus psichikai. Aišku, chromoterapija – ne panacėja nuo visų ligų, bet veiksminga papildoma priemonė sveikatai gerinti.

Chromoterapijos žinovų teigimu, gydomasis poveikis tiesiogiai susijęs su organizmo energiniais centrais – čakromis, kurių yra septynios. Tiek, kiek ir pagrindinių spalvų. Kiekvienai čakrai priskiriama po atitinkamą spalvą. Taigi kiekvieno mūsų aura, t. y. bioenerginis laukas, – ištisa spalvų paletė.

Anot bioenergetikų, pasikeitusi ar prigesusi auros spalva įspėja apie ligą – pirmiausia ji atsiranda energiniame lygmenyje ir tik paskui pasireiškia fiziniame kūne. Taikant chromoterapiją, galima papildyti organizmą trūkstama spalva ir pagerinti savijautą.

Chromoterapija – vienas paprasčiausių ir lengvai pritaikomų gydymo būdų. Juolab kad gydytis galima net neiškeliant kojos iš namų. Tereikia turėti skirtingų spalvų lempučių ar tinkamai įrengti interjerą. Vienos spalvos teikia žvalumo, tonizuoja, kitos ramina ir atpalaiduoja. Svarbiausia – tinkamai jas parinkti, antraip poveikis bus priešingas. Jei kamuoja nemiga, raudonas interjeras miegamajame paprasčiausiai trukdys užmigti, o štai į melancholiją ir liūdesį linkusiam žmogui mėlyna spalva kels depresiją, skatins pasyvumą.

Mokslininkai ištyrė, kad šilti tonai šildo iš vidaus ir žadina meilę gyvenimui, kelia teigiamas emocijas. Žmonės, kurių namuose vyrauja šiltos spalvos (raudona, oranžinė, geltona), būna veiklesni, pakilesnės nuotaikos ir t. t. Šaltos spalvos (mėlyna, violetinė, žydra, pilka ir kt.), priešingai, sukuria švaros, grynumo, ramybės įspūdį. Taip pat slopina apetitą, atpalaiduoja ir skatina blaiviai mąstyti.

Litoterapija, arba gydymas akmenimis

Litoterapija yra vienas seniausių gydymo metodų. Anot akmenų žinovų, įvairūs kristalai, akmenys turi sukaupę daug gamtos energijos, todėl tinkamai naudojami daro tam tikrą poveikį organizmui. Vieni akmenys stimuliuoja, kiti slopina, treti teikia harmonijos, malšina skausmą ir t. t.

Litoterapijoje akmenys naudojami keliais būdais. Gali būti nešiojami pažeistos vietos zonoje. Tarkim, jei sergate bronchine astma ar širdies ligomis, karoliai su tam tikrais gydomaisiais akmenimis turėtų kabėti ties bronchais ar širdimi. Arba tokiose vietose, kur yra tą organą atitinkančių biologiškai aktyvių taškų (ant pirštų mūvimi žiedai, ant riešo – apyrankės ir kt.).

Kiti būdai – masažas pašildytais akmenimis, gydymas akmenų antpilais (jie gali būti geriami, naudojami įtrynimams, kompresams ir kt.). Pavyzdžiui, sutrikus virškinimui, reikia palaikyti tam tikrų savybių turintį akmenį inde su vandeniu ir gerti jo antpilą. Moksliškai įrodyta, jog vanduo „turi atmintį“. Pavyzdžiui, stikliniame inde ilgiau palaikius akmenį, vanduo įgyja tokių pačių gydomųjų savybių (sugeria energinę informaciją).

Ypač veiksmingas kūno masažas karštais pusbrangiais akmenimis (atliekamas SPA centruose ir kt.). Anot specialistų, jis – puikus būdas atsikratyti nuovargio, depresijos, atgauti jėgas. Atliekant šį masažą, atpalaiduojamos čakros, vadinamieji žmogaus energiniai centrai.

Pasak žinovų, ypač veiksmingas akmenų gydomasis ratas. Tinkamai parinkti ir namuose laikomi akmenys gali harmonizuoti aplinką, padėti įveikti nemigą ir pan. Vietą, kur gulės jūsų „gydytojas“, rinkitės intuityviai (po pagalve, po lova ar ant darbo stalo ir kt.).