Niekada nemaniau, kad apie tai rašysiu straipsnį, ir dar iš savo perspektyvos, bet darau tai, nes dažnai nekovojame dėl to, kas mums priklauso; nežinom, kokios mūsų teisės; arba bijom, kad padarys dar blogiau. Todėl ne visi kirpėjai sužino, kiek dėl jų nekokybiškai atlikto darbo yra išliejama ašarų, ir ne visi atsako už pasekmes. „Bad hair day“ tapo norma. Bet ar turėtų būti – šiais laikais?
Mano istorija – kaip ir daugybės moterų – norėjau pasigražinti. Ėjo šešti metai, kaip vaikščiojau nedažyta, natūralia plaukų spalva. Nepasaint, kad juos buvo kur ne kur pašviesinusi saulė, o ir žilų plaukų jau lindo, didžiavausi gražia spalva. Todėl kaip variantas ją išsaugoti buvo „balayage“ technika: kai mažos plaukų sruogelės potėpiais padažomos taip, kur plaukus natūraliai apšviestų saulės blyksniai. Jei pasidarbuojama ne per daug, įspūdis labai natūralus – nesuprasi, kas nors daryta su plaukais, ar ne. Susiradusi garsų saloną, kuris tai daro, to ir paprašiau meistrės – pabrėžusi, kad noriu kuo mažiau invazijos – neryškių ir nedaug blyksnių, kuo natūralesnio įspūdžio ir kad mano plaukų spalva turi būti išsaugota.
(nuotraukoje pateikiu „balayage“ pavyzdį; norėjau dar švelnesnio varianto)
Kirpėja pasuko mane šonu nuo veidrodžio į televizorių ir įteikė pultelį. Darbavosi ji valandą, ir tik kai pabaigoje pamačiau, kad aš visa apdėliota folijomis, suėmė nerimas: kokio velnio? Mane paliko dar 40 min. ir išėjo kažkieno kirpti.
Siaubas apėmė tada, kai kirpėja pradėjo džiovinti mano plaukus. Tuo metu, kai ji gyrė, kaip man tiks šviesi (???) spalva, pakraupusi stebėjau, kaip ryškėja naujasis įvaizdis: paliktos nedažytos šaknys, o likę plaukai – kaip tamsios blondinės. Jokių blyksnių, jokio natūralumo. „Jūsų akys tuoj sublizgės nuo naujosios spalvos!“ (jos blizgėjo dėl besitvenkiančių ašarų); „Jūs jau įdegusi atrodote dėl šitos spalvos!“. Neapsikentusi pasakiau, kad ne atrodau įdegusi, o mane muša karštis. Iš streso. Kirpėja negalėjo atsistebėti: „Jums nepatinka?“ „Ne, man širdis tuoj iššoks iš krūtinės“. Pasakiau, jog noriu kuo greičiau susimokėti ir eiti namo – verkti. Kol laukiau prie kasos, meistrė tarėsi su administratore. Galiausiai jos pasakė, kad kadangi esu visiškai nepatenkinta rezultatu, pinigų neims. Sumokėjau už plaukų galiukų patrumpinimą (23 eu) ir pasakiau, kad negaliu žiūrėti į save veidrodyje. Man pasiūlė grįžti ir dažyti plaukų darkart...
Kai atsikėlusi ryte parašiau apie tai feisbuke ir pasidalijau nuotraukomis – ko norėjau ir ką padarė, sulaukiau daugybės reakcijų. Daugybė moterų yra patyrusios, ką reiškia, kai kirpėja(-s) padaro absoliučiai ne tai, ko buvo prašoma; tai, kas gražu specialistui. Ir maksimumas, ko tos moterys pasiekė, tai kad nemokėjo už tokią „paslaugą“ (nors dauguma mokėjo ir kitą dieną kreipėsi į kitą meistrą taisyti padarinių – taigi mokėjo dukart).
Kad atrodžiau „nelabai“, buvo ne tik mano nuomonė. Priminiau Šošaną iš serialo „Girls“, kai apsigyveno Japonijoje.
Grįžau į saloną. Pasakiau, kad noriu kitos meistrės, ir paklausiau, kaip atstatys mano sugadintą plaukų būklę po šviesinimo (plaukai labiau lūžinėja). Išsisuko lengvai: išdidžiai įteikė maišelį su trimis plaukų priežiūros priemonėmis ir patonavo plaukus – t. y. uždažė ant viršaus spalva, kuri nebuvo, kaip mano, o ir saulės blyksnių nebuvo, bet rezultatas buvo geresnis. Po 10 dienų tonavimas prasiplovė, išlindo „ryža“ spalva ir teko vėl tonuoti – šįkart už savo pinigus. Nudažė per tamsiai, bet jau nieko nebesakiau.
Tai paskatino apie tai parašyti. Mes neturime to toleruoti ir būti tikinamos, kad gražu tai, kas gražu kirpėjai; kad esame pačios kaltos, nes blogai įvardijome, ko pageidaujame. Nebent jūs atėjusi į kirpyklą sakėte: „Nustebinkite mane!“
Sugadino plaukus
Kai pamačiau savo plaukus, supratau, kad turiu bėdų. Jie buvo kaip šiaudai.
Savo patirtimi pasidalijo ir Agnė Zacharevičienė. „Plaukai – mano turtas ir įvaizdžio dalis, dirbu tiesioginiame eteryje ir jie turi būti klusnūs ir nepriekaištingi. Tokie ir buvo... 7-erius metus buvau lojali savo meistrui Jevgenijui. Bet žinot, kaip būna: norisi kažko kitokio, plius pavasaris. Nuėjau į labai besireklamuojantį saloną, kuris didžiuojasi savo dažymo technikomis! Meistrė išklausė, ko noriu, ir nusprendė balinti labai daug, bet plonų sruogelių. Pasidarė neramu, kai ji mane pasodino atskirai ir ėmėsi kirpti vyriškio, kol aš balau... Mano meistras stebėdavo šviesėjimo procesą, laikydavo trumpai! O čia prasėdėjau 40 min. Kai pamačiau savo plaukus, supratau, kad turiu bėdų. Jie buvo kaip šiaudai. Kirpėja nuramino, kad tai tik dalis proceso, ji dabar tonuos ir viskas bus čiki! Praleidusi 3 valandas salone, išėjau be sruogelių ir panašia spalva, kaip buvau! Sumokėjau 80 eurų.
Košmaras prasidėjo po 2 dienų, kai rankose pradėjo likti gabalai plaukų... Jie nei sukosi, nei galėjai ištiesinti. Apsiverkiau ir parašiau į saloną, kad tuoj liksiu be plaukų. Paskyrė laiką apžiūrai. Buvo savininkė, apžiūrėjo ir ramiai klausia: „Tai čia turbūt ne pirmas šviesinimas?“ Atsakiau, kad plaukų galiukai buvo šviesinti ir sruogelių kažkada buvo dėta. Ji sako: „Tai ko jūs norite? Tai ir trupa, reikia pakirpt ir nenaudot daugiau žnyplių.“ Paklausiau, ką man dabar daryti? Atsakymas šokiravo: „Tai visoms plaukai trupa, pažiurėkit į XX (žinomą moterį), ji viena puse trumpesnė, nes nubyrėjus.“ Man buvo šokas, kaip galima kalbėti tokius dalykus! Dar pridūrė: „Tai nubyrės, kurie jau negyvi, ir viskas bus gerai, arba pasikirpkit.“ Tuomet ji pasiūlė padaryti procedūrą už 20 eurų. Dar už 35 įsiūlė kaukę, esą jos labai perkamos ir būtinos kompleksiniam plaukų gydymui. Už viską sumokėjau apie pusantro šimto eurų, o rezultatas – negyvi plaukai, jokių sruogelių, ir dar pati kalta.“
Plaukai Agnei byra antras mėnuo, juos gaivinti bandė viskuo. Grįžus pas ilgametį meistrą, pirmiausia buvo pakirpti plaukai ir uždėta „vaistų“. „Verkt nebeverkiu, bet nežinau, kiek tai tęsis, – prisipažįsta laidų vedėja. – Daugiau į tą saloną nėjau, pinigų grąžinti neprašiau, nesiaiškinau – supratau, kad nėra šansų. Skaudu labai, kad tokie dalykai vyksta.“
O štai viena „Laimos“ žurnalisčių pasakojo mačiusi, kaip grožio salone, klientei prašant cheminio sušukavimo ir plaukų šviesinimo, meistrė bandė ją atkalbėti, o kai ši vis tiek spyriojosi, turėjo pasirašyti, kad yra informuota, jog plaukų būklė gali būti smarkiai pažeista. Štai taip turėtų dirbti profesionalai. Ir galbūt apskritai savo pageidavimus kirpėjams reikėtų išdėstyti raštu.
Kliento teisės
Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) teigimu, paslaugų teikėjas vartotojui privalo suteikti informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, bei informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui. Ypatingai svarbu supažindinti su galimomis pasekmėmis (pvz., kad paslaugos nepavyks atlikti pagal kliento pageidavimus, priešingu atveju galimas šalutinis poveikis ir pan.).
Su informacija vartotojai turėtų būti supažindinami raštu, kadangi kilus ginčui dėl informacijos nepakankamumo ar nepateikimo, paslaugų teikėjas turėtų įrodyti, kad suteikė informaciją. Suteikus ją tik žodžiu, tai gali būti vertinama kaip netinkamas Civilinio kodekso nuostatų įgyvendinimas.
Vadovaujantis minėtu kodeksu, grožio paslaugos atlikimui turi būti naudojamos kokybiškos ir tinkamos priemonės, paslauga teikiama laikantis teisės aktų reikalavimų bei kliento interesų ir atitikti paslaugų teikėjo viešai skelbiamą informaciją apie paslaugos pobūdį, rezultatus ir pan.
Jeigu buvo suteikta nekokybiška grožio paslauga, vartotojas gali reikalauti pasirinktinai: 1) nemokamai pašalinti paslaugos trūkumus; 2) nemokamai prašyti tinkamos kokybės paslaugos; 3) sumažinti kainą; 4) pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Nepatenkintas klientas turi raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų atsakymo nepateikia arba nesutinka tenkinti reikalavimų, vartotojas turi teisę kreiptis į VVTAT.
Jeigu suteikiama nekokybiška ar nesaugi grožio paslauga, vartotojas patiria žalą sveikatai (pvz., plaukų dažymo metu sudeginami plaukai ar pan.), jis gali kreiptis raštu į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą. Centras, atlikęs patikrinimus ir nustatęs pažeidimų, surašo patikrinimo aktą, taip pat turi teisę surašyti pažeidimo protokolą ir jį su visa medžiaga perduoda VVTAT tolimesniam nagrinėjimui.
Dėl nekokybiškos paslaugos patyrę žalą plaukų sveikatai, turite teisę reikalauti atlyginti dėl to patirtus papildomus nuostolius, tik teks tą įrodyti.
Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos prezidentė Jolanta Mačiulienė teigia, kad tokių situacijų šiuo metu, deja, daugėja. „Klientas neturi mūsų šalyje apsaugos ir galimybių už nekokybišką paslaugą gauti kompensaciją. Paprastai nukentėjęs asmuo lieka su savo problema vienas, Vartotojų teisės bando situaciją spręsti, bet, kol „suvaikšto“ visi raštai, klientas būna jau ir plaukus pasiauginęs ar persidažęs. Problema ta, kad nekokybiškas paslaugas gali suteikti ir mažai įgūdžių turintis kirpėjas, ir profesionalas. Daug yra priežasčių, kodėl kartais taip nutinka: kosmetika gali būti neprofesionali; nesusikalbėjimas; kvalifikacijos, įgūdžių stoka. Klientas tikrai retai kada laimi tokiais atvejais. Lietuvoje nėra reglamento, kuris nusakytų profesionalo kvalifikaciją (nėra būtinybės turėti dokumentus, įrodančius apie profesinį išprusimą), apie produktą, įsigytą iš žinomos kosmetikos kompanijos. Niekas to nekontroliuoja, todėl kerpa ir dažo, kas kaip nori ir su kuo nori. Liūdna, nes pagal EU rekomendacijas šalis tą turėjo seniai susitvarkyti.“
Taigi kovoti galima ir reikia, tik abiem pusėms naudingiausia, kad būtų susitarta gražiuoju.