Nomeda Marčėnaitė – apie „agresijos testą“ ir įstrigusius tėčio žodžius: „Paskambindavo pasakyti“

Nomeda pastaruoju metu pamažu pradeda darytis turinio kūrėja – jos socialiniuose tinkluose galima rasti nemažai įrašų, kuriuose ji dalinasi savo nuomone ar demonstruoja savo gyvenimą.

Visgi tokie dalykai N.Marčėnaitei įprasti – ji neslepia, kad visada mėgo domėtis technologijomis, todėl ir įrašų, vaizdo klipų kūrimas jos rutinoje nėra didžiulė naujiena.

Pastaruoju metu žinoma moteris išbandė meną ir per chatGPT – ji neslepia, kad šį įrankį jau prisijaukino.

„Sakyčiau, kad esu netipinis žmogus savo amžiuje. Netipinė mama. <...> Visi sakė, kad raštas, paskui knygos, paskui sunaikins pirminius pasakojimus, žmoniją temps tik žemyn. Bet juk taip neatsitiko“, – „Žinių radijuje“ apie kritiką dirbtiniam intelektui kalbėjo Nomeda.

Tėčio skambutis

N.Marčėnaitė atvira – ji domina ir ne savo amžiaus žmones, kurie apie ją žino ir gausiai renkasi į jos vedamus meno užsiėmimus.

„Aš esu įdomiausia mano amžiaus moterims. Bet į molinėjimus atvyksta labai jaunos moterys, kurios jau mane žino. Tuo aš negaliu patikėti. Nes man atrodo, kad praėjo tiek daug laiko nuo tada, kai aš buvau televizijoje ir rinkau tuos aukščiausius reitingus.

Kai tėtis man net paskambindavo pasakyti: „Tu žinai, kad tavo reitingai aukštesni už Brazausko?“ Nežinojau, nes man tada tai buvo neįdomu. Ir žinau, kad mano auditorija senėjo kartu su manimi. Ir stebina, kad mano auditorija man rašo iš užsienio, kad manimi domisi tiek daug jaunų žmonių. Galvoju, kad gal tai dėl to, kad esu menininkė“, – teigia ji.

Būdama scenos žmogumi Nomeda neretai susiduria su į ją įbestomis stebinčiomis akimis, kurios dažnai kritikuoja, teisia, apkalbinėja. Visgi dabar į apkalbas bei kritiką žinoma moteris tikina mažai reaguojanti.

„Tokia visada nebuvau. Praktiškai beveik visi 100 procentų turime mažą savivertę ir tai matosi iš kartos į kartą. <...> Aš irgi turėjau žemą savivertę ir turėjau aiškintis, kodėl taip yra. <...> Kai gimsta vaikas, jis kalba ta kalba, kuria kalba ir tėvai.

Tu matai, kaip kalba tavo artimieji, ar jie yra raštingi, gali tiesiog užsiimti kalbos archeologija. Vaikas suprogramuojamas iki 4 metų amžiaus ir tėvai tai padaro pagal tai, kaip juos suprogramavo jų tėvai. Ir tai be proto svarbu“, – „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“ kalbėjo ji.

Nomeda neslepia, kad savyje pastebėjusi mažą savivertę ji nusprendė ieškoti priežasčių.

„Jeigu augai absoliučiai normalioje aplinkoje ir susiformavai su vidiniu komfortišku jausmu, kad viskas su tavimi yra okey – tikriausiai tave bus labai sunku išmušti iš vėžių. Bet žmonės, kurie iki 40-50 metų, o gal ir visą gyvenimą, įrodinėja savo vertingumą – jie nepatyrė besąlyginės meilės. Besąlyginė meilė yra privaloma kiekvienam vaikui, kiekvienam kūdikiui, reikalingas saugumo jausmas. Jeigu tu jo negavai tada, tau teks gydytis ir ieškoti, kur turėjo būti ta vieta“, – kalbėjo moteris.

Nomeda atvirauja, kad padėti suprasti savus iššūkius bei elgesio modelius jai labai padėjo „kapstymasis“ savo vaikystėje.

„Aš pati anksčiau agresyviai reaguodavau į kitų žmonių agresiją, ypač vyrų. Ir galiausiai radau atsakymą, kodėl jie, dar nieko nepabandę, manyje įjungė trigerį <...> Bet dabar praktiškai šimtu procentų suprantu, kad čia ne apie mane, o apie tą žmogų. Bet kad taip atsitiktų, reikia suprasti, kas vyko tavo vaikystėje. Tai užtenka despotiško tėvo, kuris atitinkamai reaguoja. Pokario vaikai augo ydingoje aplinkoje ir jie iš kartos į kartą perduoda savo traumą vaikams“, – pabrėžia ji.

Ieškodama priežasčių, dėl ko jos gyvenimas klostosi būtent taip, kaip klostosi, Nomeda tikino kurį laiką bandžiusi save stebėti iš šono.

„Apsilankiau, ko gero, pas kokius 5 psichologus, kol supratau, kad dabar aš jau tiesiog leidžiu pinigus. Viena draugė net pasakė, kad gal už tuos pinigus galėčiau nuvykti į Karibus. Bet terapijos tikrai labai reikia. Kartais užtrunka labai ilgus metus, kol supranti, kad turi kažkokią traumą.

Buvo juokinga, kai aš maniau, kad susitvarkiau su savo agresijos priepuoliais, kai man atrodė, kad aš jau daug ko išmokau, o kažkuris psichologas kažkur parašė: žmonės, pažiūrėkite, kaip jūs vairuojate. Visi tie, kurie sėdite savo automobilyje ir sakote: tu, žąsine, kaip tu važiuoji? Na, mano vaikai man sakydavo: mama, bet tu supranti, kad tu kalbiesi su savimi? Aš sakydavau: jūs džiaukitės. Taigi, kai dingsta agresija vairavimo metu, tu supranti, kad tu jau truputį pasikeitei. Bet tai nėra taip lengva – yra įpročiai, kurių, kad atsikratytumei ir, kad ateitų laikas, kai suprasi, kad jau nebėra to įpročio, užtrunka. Net ir vairavimo metu“, – sako moteris.

Anot žinomos moters, visi mes esame drėbti iš to paties molio – visgi labiausiai mus formuoja patirtys iš mažų dienų.

„Aš manau, kad mes visi esame vienodi, tik mūsų instaliavimas yra skirtingas. Labai svarbu, ką su tavimi darė vaikystėje. Sutinku, kad daug žmonių yra nelabai protingi, bet tai nėra jų kaltė. Jie turi visas programas, dėl kurių galėtų būti kitokie, bet viskas labai priklauso nuo sąlygų“, – sako ji.

Visą laidą su N.Marčėnaite žiūrėkite vaizdo įraše: