Nuo figų iki arbūzų – visa Europa ant lietuviško stalo
Prekybos centruose akys tiesiog raibsta nuo vaisių ir daržovių įvairovės. Kartais net sunku ištarti vieno ar kito egzotiško produkto pavadinimą, tačiau vis vien krauname į savo pirkinių krepšelius kvapnius ir spalvingus vaisius bei daržoves. Galime be vargo paragauti visos Europos skonių, o nemažai lietuviškam klimatui visai nebūdingų ir egzotiškais vadinamų vaisių bei daržovių jau tapo įprasti ir pamėgti.
Egzotiški vaisiai jau tapo beveik įprastais
Egzotiški vaisiai iš visos Europos jau spėjo tapti gan įprastais mūsų racione. Ispaniškus apelsinus, itališkus mandarinus ar prancūziškus obuolius valgome kone kasdien, nors dar prieš kelis dešimtmečius tai buvo tik švenčių metu prieinamas delikatesas.
Daugeliui lietuvių ir vasara kvepiantis arbūzas jau nebėra toks egzotiškas vaisius. Populiarėja ir Lietuvai dar nedaug pažįstamos, bet vis atrandamos figos. Jos dažniausiai auga Ispanijoje, Graikijoje ar Italijoje, kur šiuos vaisius jau seniai gyventojai deda į pyragus, gamina iš jų uogienes ir pan.
Figa – restoranų delikatesas
„Figų sezonas prasideda liepą ir tęsiasi maždaug tris mėnesius. Lietuviams figa gali pasirodyti gan specifinio skonio, tačiau paragavus norisi dar ir dar. Ji yra gaivi ir lengva, puikiai tinka su šokoladu ar grietinėle, valgyti vieną, dėti į salotas ar netgi kepti griliuje. Tai pietų Europos vaisius, turintis ilgametes vartojimo tradicijas“, – apie figas pasakoja UAB „Citma“ direktorius Regimantas Didzinskas.
Saldžiarūgštis figų minkštimas dažnai naudojamas Lietuvos restoranuose. Iš jo gaminami padažai mėsos patiekalams, figos derinamos su žvėriena ar dedamos į desertus. Italijoje populiaru krembriule desertą paskaninti būtent figų sėklytėmis.
Skirtinga šalis – kitoks arbūzo skonis
Prinokęs arbūzas visų pirma turi „skambėti“. Lengvai sudavus kumščius, jis turi amortizuoti. Neturėtų būti it guminis. Sunokimo laipsnį rodo „braškėjimas“, kai pjaunate arbūzą.
Arbūzai pas mus dažniausiai atkeliauja iš Ispanijos, Italijos, Vengrijos ar netgi Graikijos, kur jie auga po kaitria pietų saule ir leidžia mums mėgautis Viduržemio regione subrandintu skoniu. Į Lietuvą dažniausiai atkeliauja dviejų rūšių arbūzai: mums jau įprasti žali su šviesiais dryžiais ir dar tik pradedami pažinti tamsieji arbūzai. Pastarieji išsiskiria tuo, kad yra besėkliai.
Itališki arbūzai Europoje yra vertinami dėl savo skonio. Saulės lepinama itališka žemė ir klimato sąlygos suteikia arbūzams saldumo ir gaivos. Arbūzų sezonas Italijoje prasideda birželio mėnesį ir tęsiasi vos du mėnesius, tad jie yra bene paklausiausi Europoje.
O kaip išsirinkti gerą arbūzą? Regimantas Didzinskas sako, kad prinokęs arbūzas pirmiausia turi „skambėti“. Lengvai sudavus kumščius, jis turi amortizuoti. Neturėtų būti it guminis. Sunokimo laipsnį rodo „braškėjimas“, kai pjaunate arbūzą.
Egzotika Lietuvoje – artima realybė?
Visai tikėtina, kad gana greitai ir Lietuvoje augs egzotiniai vaisiai. Jau dabar yra žmonių, kurie Lietuvoje bando auginti abrikosus ar persikus. Kad ir kaip bus ateityje, kol Lietuvoje orai netapo tokie, kokie būna pietų Europoje, galime mėgautis iš ten atkeliaujančiais vaisiais bei daržovėmis.
ES griežtai reglamentuoja vaisių ir daržovių auginimą, saugojimą, gabenimą, pardavimą, taip užtikrindama itin aukštą kokybę ir saugumą. Europos Komisija nuolat konsultuojasi su mokslininkais iš visos Europos, dirbančiais Europos maisto saugos tarnyboje, ir pagal jų rekomendacijos koreguoja reikalavimus augintojams, tiekėjams ir pardavėjams.
