Nutukimas – meilė sau ar nekultūringumas?

Ir nenuostabu. Daugybė moterų pasijuto įžeistos. Jos, išsilavinusios, tvarkingos, mandagios, ir tik todėl, kad yra kiek apkūnokos, išvadinamos nekultūringomis.

Juk įsivaizduojamai tobulo kūno kulto laikai grimzta į praeitį, kai aukštosios mados kūrėjų sugalvoti grožio standartai – dažnai neturintys nieko bendra su fiziškai sveikų moterų kūno proporcijomis, versdavo jaustis nepatogiai beveik visas – nepaisant amžiaus ar sudėjimo. Grožio idealą diktavo saujelė perkarusių, anorektiškų modelių, kenčiančių nuo mitybos sutrikimų ir įvairių priklausomybių.

Galima būtų lengvai atsikvėpti ir pasidžiaugti, kad berniukiškos modelių figūros ir pagal jas siuvami masinės gamybos drabužiai jau nėra tas orientyras, kuris verčia moteris lieknėti, kad įtilptų į patinkančią suknelę ar džinsus. Sveikas, vadinasi, gražus kūnas – šių laikų moto. Ir svarbiausia yra patikti sau, o ne kitiems. Nepatinku? Tai tamstos, o ne mano problema. Tai savimi pasitikinčių, emancipuotų šiuolaikinių moterų įsitikinimas.

Tačiau naujoji nuostata „Mylėti save tokią, kokia esu”, turėjusi pakeisti nepasiekiamų idealų vaikymąsi sveiku gyvenimo būdu ir sveika išvaizda, pavirto kitu kraštutinumu.

Nesinori cituoti Pasaulio sveikatos organizacijos duomenų, pagal kuriuos lyderiaujame antsvorio, širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu sergančių ir nuo jų mirštančių šalių sąraše. Tačiau akivaizdu, kad savęs lepinimas įvairiais skanumynas ir tingiu drybsojimu prie televizoriaus turi ir kitą pusę.

Storulę pavadinti storule nepadoru! Tačiau toks mandagumas turi ir kitą pusę. Daugelis iš jų atvirai prisipažįsta, kad tokiomis nesijaučia, ir joms ne tik aplinkiniai, bet ir patys artimiausi nedrįsta pasakyti, kad jos atrodo nekaip.

Tiesa, kraujospūdis šokinėja ir vyrai komplimentų jau nebesako, tačiau peržengus keturiasdešimtmetį tai joms atrodo normalu. Kaip ir susitaikyti su gerokai padidėjusiomis apimtimis.

Pastebėjau vieną drabužių gamintojų triuką, kuriuos siekiama pamaloninti „plius“ dydžio damas ne tik joms skirtomis drabužių linijomis. Atsiranda ne tik XS, bet ir XXS drabužiai, kažkada mažiausias 36 dabar smarkiai „išsiplėtė“ ir ankstesnius jo matmenis atitinkančios dabar telpa į 34 ar net 32 dydį.

Kam reikalinga ši apgaulė? Kad ponia, kažkada pirkusi 40 ar 42, dabar galėtų išdidžiai tarti: „mano dydis 36“? Tik ar tas naujasis 36 atrodo taip pat kaip senasis? Ar tai, kad gerokai „padidėjęs“ kūno masės indeksas telpa į senąjį dydį reiškia, kad tokį drabužį dėvinti gerai atrodo ir gerai jaučiasi?

Lengva pasiduoti tokiai saviapgaulei.

„Plius“ dydžio modeliai – taip vadinasi tos, kurios demonstruoja specializuotų parduotuvių madą apkūnioms. O šios damos drąsiai žengia į „plius“ dydžio drabužių skyrių ir nuoširdžiai piktinasi gamintojų nesupratingumu, kai iš pardavėjų išgirsta, kad didesnių dydžių, deja, nebūna. „Argi čia normalu, už tokią kainą nesugeba nieko pasiūti!”

Sąmonėje įvykęs pokytis, kad ne moteris turi taikyti savo kūno formas prie suknelės, bet suknelė prie moters, dabar jau virsta kitu kraštutinumu.

Mūsų sąmonėje įvykęs pokytis, kad ne moteris turi taikyti savo kūno formas prie suknelės, bet suknelė prie moters, dabar jau virsta kitu kraštutinumu. Laimei, ne masine tendencija.

Saiko jausmas yra geriausias priešnuodis bet kokiems eksperimentams su išvaizda ir sveikata. Pyragėlis su kava? Taip, bet ne kasdien. Treniruotė sporto salėje? Žinoma, bet ne iki išsekimo. Profilaktinis apsilankymas pas gydytoją? Būtinai.

Mes kasdien žiūrime į veidrodį ir retai būname patenkintos vaizdu jame. Todėl savo nepasitenkinimą, kompleksus ar silpnybes leidžiame išnaudoti ne tik mados industrijos grandams, bet ir įvairiems „sveikos gyvensenos guru”, naujų mitybos ir sporto krypčių propaguotojams.

Vieni aiškina, kad gražu tai, kas pasiekiama kone badmiriaujant, kiti žada amžiną jaunystę atsisakius mėsos, dar yra įrodinėjančių dvasinį nušvitimą ir sveikatą jogos pamokėlėse. Ir viskas tam, kad jūs artėtumėte tobulumo link.

Nuoširdžiai manau, kad frazė apie antsvorį kaip nekultūringumą yra iš dalies teisinga. Nutukęs žmogus savo povyza demonstruoja, kad jis neperpranta sveikos gyvensenos principų, nemoka su pagarba žvelgti į savo kūną ir jo poreikius, pagaliau ne itin rūpinasi savo ir aplinkinių estetiniais pojūčiais ar tiesiog neturi saiko jausmo.

Bet… dar labiau nemandagu ir nekultūringa yra išnaudoti žmogiškąsias silpnybes ir jas paversti verslu. Verslu, kuris kuria pseudoidealus, teigia pseudotiesas ir taiko pseudomokslo tiesas.

Ar tai reiškia, kad grožio idealai ir standartai netenka prasmės? Jie egzistuoja amžinai, tik nėra vienodi. Kiekviena iš mūsų esame unikali, todėl ir mūsų grožis skirtingas. Sveika – vadinasi, graži ir laiminga. Ir tegul niekas nebando parduoti stebuklingo lieknėjimo recepto ar įtikinti, kad dydis drabužio etiketėje yra reikšmingas.