Odos sveikatos ekspertė – apie „stebuklingus“ komponentus, rinkodaros triukus ir tai, kas išties veikia
Mes kasdien geriau ar blogiau rūpinamės savo oda naudodami priemones, kurių siūlo grožio industrija. O mokslininkų akys krypsta už horizonto, nes ten laukia daugybė su oda, dar mažai, pasirodo, pažinta, susijusių atradimų. Mūsų pašnekovė – Lietuvoje viešėjusi kompanijos „La Roche-Posay“ tarptautinė mokslo direktorė daktarė Sophie Seite.
Kiek visokiausių priemonių, padedančių kovoti su mikrobais, sukurta! Kiek įsitikinusių, kad tie mažulyčiai užpuolikai – klastingi mūsų priešai, kuriuos reikia naikinti, naikinti, naikinti... Bet reikalas tas, kad ant Homo sapiens kūno ir jame (odoje, žarnyne, genitalijose) – milijardai bakterijų ir kitų mikroorganizmų, kurie – mūsų natūrali dalis (ką tik gimęs kūdikis jų turi!). Dar mažai ištyrinėta, bet labai svarbi dalis, nes mokslas gauna vis daugiau informacijos, kad ir žmogaus sveikata, ir senėjimas glaudžiai susiję su jo kūną kolonizavusiais mikroorganizmais, kurių visuma vadinama mikrobiota.
Kokia jūsų oda – sausa, riebi, jautri? Gal sergate akne, atopiniu dermatitu, psoriaze? Kiekvieną iš šių būklių, kaip vis labiau aiškėja, lemia tam tikrų odos mikroorganizmų skaičius ir proporcijos. Jei taip, galbūt įmanoma rasti būdą, kaip sumažinti tas neigiamas būkles skatinančius „batalionus“ ir padidinti mums naudingų gerųjų bakterijų „armiją“? Vienaip ar kitaip, žmogaus oda, pasak mokslininkų, nėra sterili, ji ir neturi tokia būti, o kai kurios bakterijos veikia kaip mūsų gynėjai, saugantys nuo bakterijų blogiukių. Odos mikrobiotos pagrindą sudaro visiems žmonėms būdingas mikroorganizmų rinkinys, tačiau skirtingų moterų ir vyrų jis nėra vienodas. Kas lemia įvairovę? Genai, maistas, gyvenamoji aplinka, kosmetikos ir higienos priemonės, vaistai...
„Apie odos mikrobiotą kol kas žinome labai mažai, gal tik 1 procentą, – sako daktarė Sophie Seite, viena žymiausių šios srities eksperčių pasaulyje. – Mikrobiotos tyrinėjimai – nepaprastai svarbi ateities dermatologijos kryptis, galinti padėti įveikti įvairias odos patologijas, pavyzdžiui, vis dažniau ne tik paauglius, bet ir suaugusiuosius kamuojančią aknę. Mes analizuojame, kaip bakterijos, gyvenančios itin daug antioksidanto seleno turinčiame La Roche-Posay terminio šaltinio vandenyje, galėtų pakeisti į patologiją linkusios odos mikroorganizmų pusiausvyrą. Atrodo, kad nuo šios smarkiai priklauso odos sveikata. Manau, kad mūsų laukia labai įdomių atradimų.“
– Kas, jūsų nuomone, yra odos priežiūros praeitis?
– Neholistinis odos puoselėjimo supratimas. Tai, ką daro Europos medikai: jie gydo simptomus. Oda paraudo? Gerai, naikinsime raudonį! Kinai, kurie propaguoja holistinį gydymą, taip pat gali naikinti raudonį, bet jie pirmiausia aiškinasi, kokia šio simptomo priežastis, ir šalina ją. Suprantate? Mūsų ir jų mąstymas skiriasi. Mes turime pradėti naujai matyti ir vertinti kūną. Dar norėčiau pasakyti, kad man imponuoja nesudėtinga odos priežiūra.
– Kosmetikos gamintojų pamėgti įvairiapusiško poveikio kremai odos priežiūrą supaprastina. Bet negi tikrai vienas produktas gali viską: odą sustangrinti, išlyginti, pašvelninti, suteikti jai skaistumo, drėgmės, pagražinti kontūrus ir t. t.?
Didžioji odos bėdų dalis yra susijusi su prastai funkcionuojančiu hidrolipidiniu barjeru. Tas produktas, kuris jį veiksmingai stiprina, gali odą paveikti keliais atžvilgiais.
– Mokslininkai ir rinkodaros specialistai bendradarbiauja, bet ne visada jų požiūriai sutampa. Taigi yra du produkto pateikimo būdai – mokslinis ir rinkodarinis. Tačiau noriu atkreipti dėmesį į tai, kad didžioji odos bėdų dalis yra susijusi su prastai funkcionuojančiu hidrolipidiniu barjeru. Tas produktas, kuris jį veiksmingai stiprina, gali odą paveikti keliais atžvilgiais. Kita vertus, koks nors visiems gerai žinomas, odos ekspertų giriamas komponentas, pavyzdžiui, vitaminas C, nedaro absoliučiai visko, kad ir kokiomis stipriomis „anti-aging“ savybėmis pasižymėtų. Vitaminas C neapsaugo odos nuo ultravioletinių saulės spindulių, kurie, kaip žinia, provokuoja fotosenėjimą. Nėra universalių, absoliučiai viską galinčių ingredientų. Todėl kreme, mažinančiame pigmentaciją, yra vienų medžiagų kombinacija, o slopinančiame raudonį – kita. Bet rinkdamasi produktą, skirtą mano odos problemai spręsti, aš visada rinkčiausi formulę, kurioje, be turinčių „iššauti“ į specifinį taikinį medžiagų, dar būtų didelė koncentracija drėkinamųjų komponentų.
– Rinkoje pastaruoju metu atsirado veido priežiūros produktų, vadinamų išmaniaisiais ir neva galinčių prisitaikyti prie konkrečios odos. Teigiama, kad jie supranta, pajunta specifinius odos poreikius, naikina pažeidimus, „kuriuos jūs matote ir kurių nematote“, ir tinka visiems.
– Kiek aš žinau, kosmetikos produktas to padaryti negali, todėl man tai skamba kaip rinkodaros šūkis. Žmonėms, kurie atsako už kosmetikos produktų pristatymą visuomenei, fantazijos netrūksta... Visiems kremas gali tikti tada, kai jo formulė – paprastutė: vanduo ir glicerinas. Jis drėkina odą, bet nereikia tikėtis nieko daugiau. Tiesa, įmanomas ir toks variantas: žmogus personalizuoja „bazinį“ kremą, t. y. vieną dieną jį papildo efektyviai dėmes naikinančiu komponentu, kitą – komponentu, mažinančiu raukšles. Pagal nuotaiką... Tačiau kad toks produktas būtų kokybiškas, ingredientai turi būti tinkamai parinkti ir tarpusavyje sąveikauti. Pavyzdžiui, reikia numatyti, kaip sąveikaus tirpstantys vandenyje ir tirpstantys riebaluose... Kitaip tariant, svarbi produkto formulė.
– Naktinis produktas... Jo ir dieninio kremo sudėtis išties taip labai skiriasi? Kiekviena iš mūsų būtinai turėtų naudoti abu, o tenkintis kuriuo nors vienu – prastas sprendimas?
– Mano požiūriu, ne, bet juk mūsų pasirinkimą lemia įvairūs dalykai. Kai kam tiesiog malonus rytinis ir vakarinis kosmetikos naudojimo ritualai. Kai kam dieną patinka lengvesnės sudėties kremas, o vakare – sodresnis, turintis daugiau odai reikalingų medžiagų. Aišku, kad nėra jokio reikalo jai vakare duoti SPF filtrų. Ar tuo metu praverstų skaistinamieji komponentai? Sakyčiau, kad ne, bet tai tik mano nuomonė, kitam žmogui gali atrodyti kitaip.
– Skaičiau, kad dėl kontakto su oru ir šviesa sparčiai mažėja produkto sudedamųjų dalių stabilumas ir dėl to silpnėja jo poveikis. Jei tai – tiesa, turime dar vieną argumentą nepirkti kremo atsukamame indelyje? Pirma priežastis – kaišiodamos į jį pirštą užteršiame tai, kuo vėliau tepame odą.
Jei kremą galima kabinti pirštu, jame yra daugiau konservantų, antraip jis labai greitai užsiterš.
– Mūsų kompanijos mokslininkai kuria produktus galvodami apie jautrią, dirglią odą, todėl stengiamės mažinti konservantų kiekį juose. O tokia formulė reikalauja pakuotės, kuri maksimaliai gerai saugo turinį nuo išorinės taršos, t. y. indelių su pompa, arba dozatoriumi. Jei kremą galima kabinti pirštu, jame yra daugiau konservantų, antraip jis labai greitai užsiterš. Ar oras ir šviesa ardo tokio produkto veiksmingąsias medžiagas? Nereikėtų dėl to nerimauti: gamintojai suinteresuoti, kad jų priemonės darytų poveikį odai ir žmonės jas naudotų, todėl formulėms ir įtraukiamų į jas komponentų stabilumui skiriamas didžiulis dėmesys. Kai mes kalbėjome apie personalizuotus kremus, nepasakiau, kad nors idėja atrodo labai patraukli, tokie kremai galėtų būti naudojami tik trumpai, nes kas norėtų personalizuoto kremo su daug konservantų? Bet, sutinku, tepti būtent tau sukurtą kremą ir jaustis unikaliai – labai malonu.
– Naujausių kremų aprašymai verčia manyti, kad jų gamintojai pasitelkdami mokslą yra pasiryžę paversti odą perpetuum mobile – nesiraukšlėjančia, neglembančia ir t. t., žodžiu, niekada nesenstančia. O kaip oda jaučiasi nuo perdėto rūpesčio?
– Metams bėgant odos ląstelių aktyvumas mažėja, joje vykstantys procesai lėtėja ir tai normalu. O grožio industrija diegia poreikį neleisti odai senti, skatina tikėtis stebuklo: „Būsiu amžinai jauna!“ Nemanau, kad nuolatinis ekstremalus režimas – gerai. Mes visi matome, kokių kartais būna rezultatų...