Paaiškėjo profesoriaus Kęstučio Vitkaus mirties priežastis

Kęstutis Vitkus / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Kęstutis Vitkus / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.
Šaltinis: Žmonės
2021-04-21 15:38
AA

Trečiadienį profesoriaus, žinomo Lietuvos mikrochirurgo Kęstučio Vitkaus dukra Vita Degutienė pranešė, kada bus galima atsisveikinti su šviesaus atminimo jos tėčiu. Taip pat klinikos „VitkusClinic“ vadovė prakalbo ir apie K.Vitkaus mirties priežastį.

Socialiniame tinkle „Facebook“ balandžio 21 d. V.Degutienė pasidalijo trumpa žinute, kurioje nurodė atsveikinimo su profesoriumi, mikrochirurgu Kęstučiu Vitkumi detales bei atskleidė jo mirties priežastį.

„Paskutinė Tėčio svajonė taip pat išsipildė... su šypsena, šimtais suplanuotų gerų darbų ir be kančios, iškeliauti pas savo mylimiausius.
 
Plaučių embolija. Kaip Jis vadino, karališka mirtis.
 
Jis kasdien mus mokė džiaugtis mažomis kasdienos akimirkomis ir branginti akimirką, kuri vadinasi dabar. Gal tai ir yra mūsų šeimos laimė bei stiprybė. Neverkime, neliūdėkime, o prisiminkime tik gražiausias ir linksmiausias su Juo patirtas akimirkas.
 
Bendraukime ir džiaukimės artimaisiais šiame gyvenime.
Maldoje.
Kęstutis Vitkus / K.Vanago nuotr.

Atsisveikinimą planuojame kitą savaitę, balandžio 30 dieną, penktadienį. Daugiau žinių pranešime, kai suplanuosime atsisveikinimą, kurio organizavimą reikia atlikti atsakingai atsižvelgiant į sunkią Covid-19 pandemijos situaciją“, – viešu įrašu dalijosi Vita Degutienė.

Kas yra plaučių  embolija?

Visas kraujas žmogaus organizme iš veninės sistemos prateka per plaučius, atiduodamas anglies dvideginį ir įsisotindamas deguonimi. Kai venose dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų (kraujagyslių sienelės pažeidimų, kraujo sąstovio, padidėjusio kraujo krešumo) susidaro krešuliai – trombai –, jie gali atitrūkti ir su krauju nukeliauti į plaučius. Tokie keliaujantys krešuliai, užkemšantys įvairias plaučių kraujagysles, vadinami embolais. Kuo didesnėje kraujagyslėje susidaro krešulys, tuo didesnis embolas nukeliauja į plaučius ir užkemša didesnę plaučių kraujagyslių dalį. Nors įkvėptas oras patenka į embolų paveiktą žmogaus plaučių dalį, organizmas iš ten deguonies negauna. Dėl užkimštų plaučių kraujagyslių jose didėja kraujospūdis, perkraunamas dešinysis skilvelis, o ypač sunkiais atvejais dėl obstrukcinio šoko žmogus gali mirti.

Žmonės.lt primena, jog liūdna žinia apie Kęstučio Vitkaus mirtį visuomenę sukrėtė balandžio 19 d. 

Pastarąsiais tris savaites K.Vitkus leido Birštono sanatorijoje, kur reabilitavosi po išvaržos operacijos. Niekuomet rimtomis sveikatos problemomis nesiskundusiam gydytojui operacijos prireikė po jau kurį laiką besitęsusių nugaros skausmų.

„Jį jau kurį laiką lydėjo nugaros skausmai. Jis visą gyvenimą operavo žmones, vis būdavo pasilenkęs. O per karantiną savo sodyboje irgi aktyviai leido laiką – ir gyvūnėlius prižiūrėjo, ir malkas nešiojo, ir rudenį valtį tempė, ir mašiną sniegynuose užklimpusią stūmė. Tikrai buvo stiprus ir sportiškas, bet, matyt, trūktelėjo nugarą dirbdamas sodyboje ir jam vis blogėjo. Kai jam pradėjo tirpti kojos, gydytojai nustatė, kad krūtininėje dalyje yra išvarža. Tada jį skubiai operavo Santariškių medikai“, – portalui Žmonės.lt sunkiai rinkdama žodžius pasakojo V.Degutienė.

 
 
Kęstutis Vitkus (8 nuotr.)
+2