Paauglystė ir menopauzė po vienu stogu. Kaip išgyventi?
Vis daugiau moterų susilaukia vaikų būdamos brandesnio amžiaus, kai rankose laiko aukštojo mokslo diplomą, o po kojomis jaučia materialinį pagrindą. Vėlyva motinystė turi savų pliusų ir minusų – kiekviena juos vertina remdamasi savo asmenine patirtimi ir situacija.
Tačiau moterys, tapusios mamomis po trisdešimtojo gimtadienio, su didžiausiu iššūkiu susiduria tada, kai įžengia į menopauzę. Šiuo ne itin lengvu gyvenimo etapu, kai svyruoja hormonai (taigi, ir savijauta bei nuotaikos), namus tikru pragaru gali paversti audringa atžalų paauglystė.
Dvi gyvenimo virsmus išgyvenančios moterys – dukra ir mama – tikras sprogstamasis užtaisas. Viena – iš vaikystės žengianti į suaugusiųjų pasaulį, jaučianti bepražystantį savo moteriškumą ir jo galią, todėl kupina norų ir ambicijų būti savarankiška, nepriklausoma nuo tėvų, galbūt siekianti tapti kitokia moterimi nei jos mama, tačiau kartu vaikiškai naivi, negebanti ir nenorinti valdyti emocijų. Kita – atsisveikinanti su vaisingu savo gyvenimo periodu, todėl suprantanti, kad kai kurių dalykų gyvenime nebus galima nei pakeisti, nei pakartoti. O kur dar fiziologiniai organizmo pokyčiai, patvirtinantys, kad jaunystė tikrai baigiasi... Akyse besiskleidžiantis dukters moteriškas patrauklumas ir žavesys tampa fonu, kuriame senasis mamos vaidmuo, rodos, stumiamas į antrą planą. Kartais įsižiebia ir natūralus moteriškas pavydas bei konkurencija.
Akyse besiskleidžiantis dukters moteriškas patrauklumas tampa fonu, kuriame senasis mamos vaidmuo, rodos, stumiamas į antrą planą.
Taip dažnuose namuose kuriam laikui apsigyvena dvi furijos, kovojančios dėl savo įtakos, reikšmingumo. Ginklai būna labai moteriški: ašaros, riksmai, durų trankymas ir konkurencija dėl šeimos vyro dėmesio. Jis tiesiog privalo palaikyti savo moteris! Tiesa, abi įsivaizduoja esančios jo vienintelės: dukra tikisi tėviško supratimo ir nori būti apginta nuo „ragana“ virtusios mamos; žmona viliasi, kad šiuo sudėtingu laiku sutuoktinis bus visokeriopa atrama, nes dukra greitai paliks namus ir jie liks artimiausi vienas kitam, – juk taip turi būti.
Kartais skandalas įsižiebia tarsi be priežasties: viena ne taip ar ne tokiu tonu kažką pasakė, kita įsižeidė ar supyko, ir kasdieniai, buitiniai konliktai virsta santykių aiškinimusi, kai prisimenamos viso gyvenimo nuoskaudos. Neretai po šių audrų ir susitaikymai būna tokie pat emocingi, ašaroti.
Į tokias situacijas vyrai reaguoja paprastai. Daugelis „dingsta“: susiranda naujų pomėgių, veiklos, dažnėja viršvalandžiai, staiga užgriūva įvairių reikalų. Taip tarsi byloja: manęs čia nėra, esu nematomas ir niekaip nesusijęs su šia keista padėtimi.
Laimei, gyvenime viskas keičiasi ir baigiasi ne tik gražūs, bet ir sudėtingi laikotarpiai. Paauglystė ir menopauzė taip pat pasibaigs. Ir tada laukia tikrai geras laikas, kai mama ir dukra vėl taps draugėmis. Žinoma, jei sugebės laikinų nesutarimų nepaversti abipusiu priešiškumu. Tam reikia trupučio išminties. Ir tai bene paskutinis rimtas iššūkis mamai, nes paauglystė yra riba, kai tėvų auklėjimas baigiasi. Geroji žinia ta, kad gyvenimas duoda dar vieną progą auklėjimo spragoms ištaisyti. Juk būti tėvais irgi mokomasi visą gyvenimą!
Labai dažnai į menopauzę žengianti moteris į dukters paauglystę reaguoja emocingai dėl savo savijautos ar momentinės nuotaikos. Ypač sudėtinga, kai pačios moters paauglystė buvo kitokia ir ji nepatyrė to, ką dabar išgyvena dukra. Tokie jausmai kaip liūdesys ir nostalgija prisimenant savo mažylę ankstyvoje vaikystėje irgi nepadės pasijusti geriau ar ieškoti konstruktyvių sprendimų. Mamai tie prisiminimai itin brangūs, o dukrai – blankūs ir juokingi. Juk ji dabar žengia į suaugusiųjų pasaulį ir sentimentų žadinimas akcentuojant praeitį gali kelti natūralų pyktį ir agresiją. Dukra tai dažniausiai supranta kaip kėsinimąsi į jos dabartinį gyvenimą, ji mano, kad mama siekia ją įkalinti praeityje – vaikystėje, neleidžia keliauti brandos ir naujų patirčių bei atradimų keliu.
Kartais mama nori matyti, kaip dukra išpildo jos neįgyvendintus jaunystės lūkesčius. Ir tai dar viena priežastis, skatinanti paauglę bėgti. Juk dukra savo gyvenimą gali įsivaizduoti ir matyti kitaip. Jei mama to nesupranta ar nepajėgia priimti, konfliktas neišvengiamas.
Štai keletas labai tipiškų situacijų, kuriose atsiduria dvi artimiausios moterys, kai jos išgyvena savo permainas vienu metu.
Skaudūs žodžiai
Prašymą: „Mama, aš tave myliu, greičiau grįžk iš darbo.“, pakeičia frazės: „Uždaryk duris, neaiškink, nežinau, kada grįšiu, nenoriu atrodyti taip baisiai, kaip tu...“ Paauglė tuos žodžius pamiršta po pusvalandžio, bet motinos širdį sustingdo šaltis ir liūdesys ilgam. Juk ji to nesitikėjo vežiodama mergytę vežimėlyje ar skaitydama jai knygeles.
Paauglystę galima palyginti su trejų metų krize, kai vaikas iš žavaus kūdikio virsta tikru velniūkščiu, imančiu mušti visus iš eilės, rėkti, prieštarauti. Taip jis išbando ribas ir pradeda suprasti pasaulį: kas galima ir ne, kas atsitinka peržengus ribas ir kaip jos brėžiamos.
Panašių dalykų vyksta ir paauglių pasaulyje – jie rengiasi savarankiško žmogaus gyvenimui, kur labai svarbios yra savojo aš paieškos, noras išgryninti asmenybę, o ne būti tik kieno nors vaiku. Ir tai padaryti nėra lengva. Ypač tada, kai organizme šėlsta hormonai, todėl keičiasi nuotaikos, vieną akimirką energijos užtenka kalnams nuversti, o kitą – norisi ilgai miegoti.
Ką daryti? Nereikėtų pasinerti į prisiminimus ir graudinti savęs praeities epizodais, kaip dukra pirmą kartą prakalbo, kaip kartu ėjote į mokyklą, kepėte pyragą, juo labiau jai to priminti.
Dabar svarbu nepasiduoti emocijoms ir neimti paaugliškų dukters žodžių į širdį. Užuot įsivėlusi į žodžių karą, galite jai paaiškinti, kad ir jūsų gyvenime vyksta pokyčių, kad jums irgi sunku. Paaugliai supranta ir vertina atvirumą, o ne emocingus priekaištus.
Nepavydėkite draugėms, kurių dukros jau suaugusios ir geba atjausti savo mamas. Po kelerių metų tuo džiaugtis galėsite ir jūs.
Neįvertintos pastangos
Net ir užaugus vaikams daugelis moterų ir toliau rūpinasi jais it mažyliais: ruošia pusryčius, pietus ir vakarienę, tvarko namus, skalbia ir lygina. O vietoj padėkos ir įvertinimo geriausiu atveju sulaukia burbtelėjimo „ačiū“, nors kur kas dažniau paauglė dukra net nesiteikia atsikelti taip anksti, kad spėtų papusryčiauti: su meile kepta kiaušinienė lieka ant stalo, o ji trinktelėjusi durimis išskuba į mokyklą. Arba paniekinamai nužvelgia tai, ką mama jai dovanoja, suranda tūkstančius priežasčių, kodėl negali padėti tvarkyti namų.
Ką daryti? Neignoruokite savo organizmo pokyčių! Jei prastai jaučiatės, neturite jėgų ar noro, atsisakykite dalies senųjų įsipareigojimų šeimai. Neretai moterys piktinasi, kad joms niekas nepadeda, nevertina jų darbo, bet ir toliau velka visą buitį ant savo pečių. Tokią situaciją galite pakeisti tik jūs pati: dalies darbų atsisakykite ir skirkite daugiau laiko sau. Ne taip pavargsite, nesijausite neįvertinta ir bus mažiau progų pyktis.
Nepatenkinti emociniai poreikiai
Menopauzė nėra lengvas laikotarpis ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai: norisi artimųjų užuojautos, supratimo, tačiau kai namuose paauglė, tenka tai pamiršti ir reaguoti į vis naujus iššūkius – paaugliai jų geba pateikti kone kasdien.
Beje, lyg tyčia, kai dukrai užeina gerumo ir švelnumo akimirka, motina jaučiasi irzli, nervinga ir pavargusi. Ir vietoj nuoširdaus pokalbio plyksteli eilinis konfliktas. Paskui apima sąžinės graužatis, norisi su dukra susitaikyti, bet tada jau ji nebeturi tam nuotaikos...
Iš kur pasisemti kantrybės ir stiprybės? O jei dar vyro nėra arba jis nepajėgia perprasti moteriškos brandos ir menopauzės fiziologinių bei psichologinių niuansų...
Ką daryti? Tikrai neverta pykti ar priekaištauti sutuoktiniui dėl jo „nesupratingumo“. Jis gali užjausti, tačiau jo pagalba, panašiai kaip ir per gimdymą, sąlyginė, tad šį virsmą teks išgyventi pačiai. Taip pat nereikia tikėtis, kad bręstanti dukra bus išmintingesnė už savo motiną. Tai laikas, kai vaikui vis dar reikia duoti – meilės, gerumo, supratimo. Pastarojo geriausia ieškoti bendraujant su panašių išgyvenimų turinčiomis draugėmis, galbūt imtis naujų sumanymų: lankyti kokius nors kursus, dalyvauti visuomeninių organizacijų veikloje. Juk tikrai galima atrasti įdomių dalykų ir mažų kasdienių džiaugsmų.
Pasikeitęs kūnas
Kartais menopauzė „padovanoja“ papildomų kilogramų, naujų raukšlių. Ir visa tai dar labiau pastebima šalia besiskleidžiančio dukters moteriškumo. Ypač skaudu, kai ji nuoširdžiai pasibaisi savo mamos išvaizda ir pažeria priekaištų ar patarimų. Kartais ūgtelėjusi dukra, priešingai, žavisi jaunatviškais mamos drabužiais ir vis dažniau jų skolinasi. O mamai telieka pripažinti, kad jos mergaitei jie tinka daug labiau nei jai...
Ką daryti? Šiuo laikotarpiu reikėtų itin rūpintis savo sveikata, daugiau judėti, valgyti reguliariai ir subalansuotą maistą. Svarbu suprasti, kad pokyčiai neišvengiami ir būdama penkiasdešimties nebeatrodysite kaip šešiolikmetė. Bet ar tai blogai?
Jaunystės nesugrąžins prigludę džinsai ar seksuali palaidinė, priešingai, su jais galite atrodyti it desperatiškai į praeitį įsikibusi keistuolė.
Dabar gera proga pakeisti savo stilių. Atiduokite dukrai (jei ji nori) arba išmeskite senus drabužius – vieno preteksto moteriškai konkurencijai neliks. Jaunystės nesugrąžins prigludę džinsai ar seksuali palaidinė, priešingai, su jais galite atrodyti it desperatiškai į praeitį įsikibusi keistuolė. Tačiau nebūtina tapti nuobodžia teta! Pakeiskite šukuoseną, galbūt pats metas nusikirpti plaukus ar nudažyti juos kita spalva. Pasivaikščiokite po parduotuves ir išsimatuokite įvairiausius drabužius – stiliaus paieškos irgi darbas. Vartykite madų žurnalus – dabar jiems galite rasti laiko. Laikas sau – vienas brandaus amžiaus privalumų.
Gyvenime viskas keičiasi, o šeimos gyvenimas nėra idiliškas vaizdelis iš kalėdinės reklamos, kur po vienu stogu gražiai sutaria trys kartos. Dukters paauglystė – preliudija į artėjantį išsiskyrimą, kai ji pradės kurti savo gyvenimą.
Net jei dukra būna linksma ir laiminga su draugais, tačiau paniursta namie ir, rodos, nesijaudina, kad mama verkia įsikniaubusi į pagalvę, nereikia bijoti, kad jūsų santykiai dramatiškai pasikeis ir negrįžtamai nutolsite. Kartu išgyventi ir įveikti sunkumai žmones suartina. Mamą ir dukrą – irgi. Galbūt po poros metų abi vėl linksmai plepėsite ir juoksitės iš dabartinių dramų. Juk bręstama ne tik paauglystėje – visas mūsų gyvenimas yra mokymasis iš klaidų ir patirčių. Tai ne visada lengva. Net ir tada, kai sukanka gerokai per penkiasdešimt.