Pasaulio skoniai: peruietiška sevičė („ceviche“)
Sevičė („ceviche“) – tai bene garsiausias jūrų gėrybių peruietiškas patiekalas (užkanda), paplitęs po visą pasaulį.
Archeologiniai kasinėjimai parodė, kad panašus patiekalas jau buvo valgomas prieš daugelį šimtų metų, ir, greičiausiai, pasak istorikų, į Peru jį atvežė maurė moteris iš Grenados (Ispanijos), keliavusi su Ispanijos konkistadorais ir kolonizatoriais. Dažniausiai sevičė ruošiama iš šviežios žalios ir užmarinuotos žaliųjų ar įprastų citrinų sultimis žuvies, pridedant pomidorų, agurkų, svogūnų ir kalendrų lapų. Citrinų sultys ne tik suteikia skonio, bet ir sultyse esanti rūgštis apdoroja žalią žuvį taip, kad ji atrodo, lyg būtų neseniai pagaminta. Mėgstantieji aštrų maistą drąsiai į šį patiekalą gali dėti ir aitriųjų paprikų.
Ceviche paprastai valgoma su salotomis, saldžiosiomis bulvėmis, kukurūzais, avokadais.
Kadangi šis patiekalas negaminamas ant ugnies (kaip ir japonų sušis), reikia būti tikriems, kad žuvis tikrai yra šviežia, antraip gali kilti bėdų dėl skrandžio. Nenorintiems rizikuoti siūlome žaliųjų citrinų sultyse marinuotą žuvį trumpai pakepinti ant keptuvės.
Patarimas: egzistuoja įvairiausių sevičės receptų su įvairiomis jūrų gėrybėmis. Nepatarčiau šio patiekalo gaminti su lašiša, nes ši žuvis turi labai stiprų skonį ir dėl to paprasčiausiai užgoš kitus ceviche aromatus.
Peruietišką užkandėlę ruošė, ragavo ir aprašė Viktorija Ramasauskaitė