PASAULIO SKONIAI: vyšnių „cobbler“
„Cobbler“ – tradicinis amerikietiškas/angliškas kepinys, kuriam atitikmenį lietuvių kalboje rasti yra itin sudėtinga. Galima būtų šį kepinį pavadinti tiesiog pyragu, tačiau tai neatspindėtų pagrindinės jo esmės, kepimo būdo ir patiekimo.
Ne veltui amerikiečiai „cobbler“ labai mėgsta ir dažnai, ypač vasarą, kepa, valgo bei vaišina juo artimuosius, draugus bei kaimynus – šis desertas turi ne vieną privalumą, o iš visų svarbiausi yra gaminimo paprastumas, sezoniškumas ir, žinoma, puikus skonis.
Populiariausias „cobbler“ yra Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje. Kartais istoriniai šaltiniai skirtingai įrodinėja šio kepinio kilmės vietą, pasirinkdami vieną iš šių dviejų.
Dažniausiai „cobbler“ yra kepamas su vaisiais ar uogomis. Antra būtina deserto dalis yra tešla. Priklausomai nuo regiono ir tradicijų, „cobbler“ yra ruošiamas kartais su sausainių, kartais – su pyragų tešla. Nors toks atvejis nedažnas, tačiau kartais desertas būna ruošiamas ir iš dviejų trapios tešlos sluoksnių, kurių viduryje yra vaisiai arba uogos. Tačiau tai – pakankamai retas ir netradicinis „cobbler“ ruošimo būdas.
Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose „cobbler“ receptas buvo pateiktas XIX amžiuje. Ši receptų knyga buvo išleista Europoje, ir tai galima priimti kaip įrodymą, jog „cobbler“ yra kilęs būtent iš šio žemyno, tačiau pietų amerikiečiai tvirtina, jog „cobbler“ – jų išradimas. Viena iš „cobbler“ kilmės istorijų teigia, kad desertą pirmieji pradėjo gaminti Anglijos kolonistai Amerikoje. Negalėdami gaminti savo tradicinio saldaus pudingo dėl produktų ir įrangos trūkumo, anglai nusprendė, kad šiek tiek panašus kepinys galėtų pavykti, sluoksnį uogų ar vaisių uždengus sluoksniu tešlos. Kadangi „cobbler“ buvo pradėtas kepti būtent Amerikoje, nors ir anglų, dažnai galima susidurti su teiginiu, jog tai – tradicinis amerikiečių desertas.
Jungtinėse Amerikos Valstijoje yra išskiriama pakankamai daug „cobbler“ rūšių, turinčių atskirus pavadinimus. Vienoms rūšims yra naudojama sausainių tešla, kitoms – pyragų tešla, trečių tešloje būtinai naudojami avižiniai dribsniai. Pastaruosius, vadinamus „The Crisp“, dažniausiai gamina amerikiečiai. Paprastai šiam desertui naudojami obuoliai ar vyšnios, o jų viršus apibarstomas sviesto, miltų, rudojo cukraus ir avižinių dribsnių trupiniais. Naujojoje Anglijoje gaminamos „cobbler“ deserto variacijos, ruošiamos ant kaitlentės, vadinamos „the Grunt“ ar „the Slump“. Tuo tarpu „the Buckle“ paruošimas vėl visiškai kitoks – naudojama pyrago tešla, o į ją vaisiai ar uogos yra tiesiog įmaišomi.
Paprastai „cobbler“ ruošiamas kaip saldus desertas, nors kartais tai gali būti ir pagrindinis patiekalas, gaminamas su aviena, jautiena ar daržovių įdaru. Tokiu atveju naudojama nesaldi tešla su sūriu ar įvairiomis prieskoninėmis žolelėmis. Populiariausi saldžiųjų „cobbler“ variantai yra su persikais, abrikosais, obuoliais, mėlynėmis ar juodaisiais serbentais. Žinoma, kad ir kokį vaisių ar uogų įdarą pasirinktumėte, „cobbler“ vis tiek pavyks puikiai; desertą neabejotinai galima vadinti vienu iš tokių, kuriuos itin lengva priderinti prie sezonų ir ruošti su sezoninėmis sodos bei daržo gėrybėmis.
Patiekti „cobbler“ galite tiek šiltą, tiek kambario temperatūros. Jei patiekiate šiltą, būtinai pagardinkite kaušeliu vanilinių ledų. Toks „cobbler“ bus pats skaniausias!
Greitai ir itin paprastai paruošiamas, sezoninis skanėstas „cobbler“ tikrai lengvai ras vietą ant saldaus jūsų šeimos stalo. Vyšnių „cobbler“ žavus tuo, kad jame puikiai kontrastą palaiko saldžiarūgštės vyšnios ir saldi tešla, o kamuoliukas vanilinių ledų šį desertą padaro tiesiog tobulu: saldiems savaitgalio pusryčiams su šeima, saulėtai popietei terasoje su puodeliu kavos ar vakaro pasilepinimui, stebint besileidžiančią vasaros saulę...
Tekstas ir receptas Astos Černės