„Crêpes“ – tai labai ploni blyneliai, kilę iš Prancūzijos, Bretanės regiono. Šiandien jie populiarūs daugelyje pasaulio šalių: pietums ar vakarienei kepami grikių miltų blyneliai su nesaldžiais įdarais, o pusryčiams ar desertui mėgaujamasi saldžiais „crêpes“ su vaisiais, uogomis, šokoladu, karamele ir kitais priedais, nuo kurių visiems smaližiams net širdis apsąla...
Pavadinimas crêpes kilęs iš prancūzų kalbos žodžio crispa, reiškiančio „susuktas“. Iš tiesų į šiuos prancūziškus blynelius susukami įvairūs įdarai: nuo kreminio sūrio su uogomis iki įvairių nesaldžių daržovių ar net mėsos įdarų. Saldūs blyneliai paprastai ruošiami su kvietiniais, o nesaldūs – grikių miltais. Kiti ingredientai, naudojami blynelių tešlai, yra labai paprasti ir beveik visada randami kiekvienos šeimininkės namų virtuvėje: kiaušiniai, pienas, sviestas, žiupsnelis druskos. Kartais saldieji crêpes pagardinami lašeliu vanilės ekstrakto ar šaukštu nutarkuotų citrinų žievelių, o nesaldūs – saujele kapotų žolelių.
Šie blyneliai kepami labai gerai įkaitintoje keptuvėje. Į ją pilamas samtis skystos tešlos ir greitais judesiais tolygiai paskirstomas visoje keptuvėje. Nors mažo skersmens apvalioje keptuvėje blynelius iškepti lengviau, tradiciniai crêpes yra didesni ir visuomet taisyklingai apvalūs: tokie, į kuriuos būtų galima suvynioti įdarą. Prieš kepant crêpes, reikia žinoti kelias pagrindines taisykles. Pirma, jų tešla turi būti labai skysta, liesos grietinėlės tirštumo. Antra, sumaišius tešlą, reikia leisti jai pailsėti bent valandą ar net per naktį, kol tešla „subręs“. Trečia, labai svarbu neįpilti į keptuvę per daug tešlos, nes tuomet blyneliai keps ilgiau ir bus kur kas storesni nei tikrieji crêpes.
Pagrindinis skirtumas tarp paprastų blynų ir crêpes – kepimo milteliai. Kone visada jie naudojami paprastiems blynams kepti ir niekada – maišant crêpes tešlą. Taigi, priešingai nei išsipūtę ir purūs blynai, crêpes yra plonyčiai, traškiais krašteliais.
Nesaldūs blyneliai su grikių miltais Bretanėje pradėti kepti dar XII amžiuje. O šviesūs ir saldūs crêpes su kvietiniais miltais atsirado kur kas vėliau – tik XX a., kai kvietiniai miltai, prieš tai buvę prabangos prekė, tapo įperkami daugeliui.
Nesaldūs crêpes dažniausiai patiekiami pietums ar vakarienei. Įprastas tokių blynelių įdaras – kumpis, sūris, kiaušiniai, grybai, špinatai, daržovės ir įvairūs kiti mėsos produktai. Saldūs prancūziški blyneliai paprastai patiekiami pusryčiams arba desertui. Neretai jie aptepami šokoladiniu riešutų kremu, įvairių uogų džemu, apibarstomi milteliniu cukrumi, apšlakstomi klevų sirupu, šokolado padažu ar citrinų sultimis. Dažnai į saldžius yra susukami įdarai su kreminiu sūriu ir įvairiais vaisiais ar šviežiomis uogomis.
Nors crêpes gali būti ruošiami su įvairiausiais įdarais ir čia suteikiama didžiulė erdvė improvizacijoms, yra kelios crêpes rūšys, turinčios netgi savus pavadinimus. Bene geriausiai žinomi blyneliai – Crêpe Suzette, patiekiami su karamelizuoto cukraus ir sviesto padažu, smulkiai tarkuotomis apelsinų žievelėmis ir likeriu, kuris, patiekus blynelius, uždegamas ir taip sukuria išskirtinį įspūdį.
Populiariausi šie blyneliai, žinoma, yra pačioje Prancūzijoje, kur jie turi net savo šventę – vasario 2 dieną prancūzai mini nacionalinę crêpes dieną. Tą dieną šalyje suvalgomi ne tik tūkstančiai blynelių, bet šeimininkės imasi ir mažų „burtų“. Pavyzdžiui, ima į vieną ranką monetą, į kitą – keptuvę, kurioje kepa blynelį. Jei, metus blynelį į viršų, jis apsiverčia ir sėkmingai vėl pasiekia keptuvę, vadinasi, ateinantys metai šeimai bus sėkmingi ir turtingi.
Ypač populiarūs crêpes yra regione, iš kurio yra kilę – Bretanėje. Bretanės gatvėse galima pamatyti ne vieną lauko prekybos pastatą – kioskelį – prekiaujantį įvairių rūšių crêpes. Praeiviai mielai renkasi tokį greitąjį maistą. Dažnai blyneliai patiekiami tik išsinešimui, popierinėse lėkštėse, tačiau kartais prie tokių kioskelių būna ir keli staliukai su kėdėmis – kad praeiviai galėtų ramiai pasimėgauti plonyčiais blyneliais su mėgstamu įdaru, kurį gali pasirinkti iš daugelio rūšių. Iš tiesų crêpes – labai universalus patiekalas: šiuos blynelius galima rasti ne tik pakelės kioskeliuose ar jaukiose kavinukėse, bet net ir gana prabangių restoranų valgiaraštyje.
Nors crêpes kilmės šalimi vadinama Prancūzija, labai panašūs blyneliai nuo senų laikų kepami ir kitose Europos šalyse: Norvegijoje jie vadinami pannekake, Vokietijoje – pfannkuchen, Švedijoje – „pannkaka, o Danijoje – pandekager. Vardyti būtų galima be galo, nes panašių blynelių galite paragauti ir Ispanijoje, Turkijoje, Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje ir dar daugelyje kitų šalių. Išpopuliarėję Europoje, šiandien crêpes mėgstami ir Japonijoje, Argentinoje ir Šiaurės Amerikoje. Lietuvoje taip pat turime crêpes atitikmenį – tai lietiniai blynai, kuriuos kepė ir kepa jau kelios kartos mūsų šalies šeimininkių.
Kad ir kaip juos vadintume – crêpes, pandekager ar lietiniais blyneliais, tai puikus patiekalas, žavintis tiek mažus, tiek didelius. Taigi dabar pats metas čiupti didelį dubenį, užmaišyti tešlą ir prikepti stirtą crêpes. Į iškeptus blynelius beliks suvynioti mėgstamus saldžius ir ne tik įdarus ir... mėgautis!