Pažadus įgyvendinant: kaip pradėti gyventi sveikiau

Mergina valgo apelsiną / Vida Press nuotr.
Mergina valgo apelsiną / Vida Press nuotr.
Šaltinis: Elaima.lt
2016-12-25 12:20
AA

Vienas iš dažniausių pažadų, artėjant Naujiems metams, – pradėti gyventi sveikiau. Tik kodėl, net ir pradėjus tą pažadą vykdyti, po mėnesio dauguma atkrenta? Viena iš priežasčių – kad užsimojama viską keisti iš pamatų ir iškart. O kam gi patinka tokie kardinalūs pokyčiai, priverčiantys išeiti iš komforto zonos? Tad pakalbėkime apie tai, kaip pradėti gyventi sveikiau pamažu – jei tik turite noro.

Tokių pokyčių įgyvendinimo esmė yra ne griežtumas ir sudėtingumas, o planavimas, pasiruošimas ir vykdymas. Ir džiugiausia, kad nebūtina pradėti įgyvendinti viską iškart – duokite laiko savo kūnui ir protui priprasti prie pokyčių, tuomet jie taps pastangų nereikalaujančiais įpročiais.

Turėkite sveikų užkandžių

Kiekvienam bent kartą per savaitę pasitaiko pirkti nesveiko maisto tik todėl, kad labai norisi valgyti ir nieko nėra po ranka.

Kiekvienam bent kartą per savaitę pasitaiko pirkti nesveiko maisto tik todėl, kad labai norisi valgyti, nieko nėra po ranka, o sėdėti kavinėje ir laukti, kol paruoš šiltą patiekalą, nėra kada. Dažniausiai tokiais atvejais pasirenkami gausūs paprastųjų angliavandenių produktai, kurie suteikia staigią energijos dozę. Deja, neilgam. Taigi greitai vėl pritrūkstate energijos, išalkstate ir galvojate apie naują dozę.

Išeitis – sveikesnių užkandžių nešiojimasis su savimi ar turėjimas darbe. Tai gali būti obuolys, bananas, nesaldintas jogurtas, riešutai ar sėklos, avižinė košė (be priedų), traškių morkyčių pakelis. Jeigu norisi užkąsti stipriau, rinkitės sumuštinį be sviesto, su viso grūdo dalių duona, šviežiomis daržovėmis ir mocarela arba kalakutienos krūtinėle.

Tai apsaugos ir nuo didesnių išlaidų, ir nuo nereikalingų, nevertingų kalorijų.

Riešutai ir džiovinti vaisiai / Fotolia nuotr.

Valgykite kas kelias valandas

Priklausomai nuo to, ko valgėte paskutinįkart, valgykite kas 2,5–4 valandas. Tai padės apsisaugoti nuo persivalgymų ir užkandžiavimų, nes cukraus kiekis kraujyje išliks stabilus, kaip ir energijos lygis.

Nelaukite paskutinės minutės, kol jausitės smarkiai išalkę, nes tokiais atvejais dažniausiai padauginama maisto ir renkamasi ne tai, kas maistinga.

Valgykite pusryčius

Nors kartais kyla diskusijų tarp dietologų ir mokslininkų dėl pusryčių naudos, vis tik daug daugiau argumentų yra „už“. Tai gali būti skani, maloni ir energijos suteikianti dienos pradžia. Pusryčių meniu gali būti įvairus: kiaušinienė, omletas, kietai virtas kiaušinis, sveikas sumuštinis, avižinė košė su uogomis, jogurtas su sėklomis, o jei ryte nesinori valgyti – bananas. Jis suteikia pakankamai energijos, yra skanus ir lengvas maistas.

Tiesa, jei norite, kad pusryčiai būtų gerai subalansuoti, geriausia valgyti ir angliavandenių, ir baltymų. Tarkime, kiaušinienės su daržovėmis; viso grūdo dalių sumuštinį su ožkos sūriu ar liesa mėsa.

Beje, jei rytais norisi kavos, geriausia ją gerti praėjus 45 minutėms po valgio.

Gerkite daugiau vandens

Kalbame apie geriamąjį vandenį. Mūsų sveikata, odos skaistumas ir plaukų būklė daug priklauso ir nuo išgeriamo vandens kiekio. Aštuonios stiklinės per dieną – tai rekomenduojamas kiekis suaugusioms moterims, o nėščiosioms bei vyrams reikėtų išgerti dar daugiau vandens. Nesaldinta arbata – irgi geras variantas, o štai jei geriate kavos, kiekvienam puodeliui turėtumėte papildomai išgerti stiklinę vandens. Ir nors prieš miegą vartoti daug skysčių nepatartina (jei nenorite naktį keltis į tualetą, o ryte nubusti patinusiu veidu ir paakiais), stiklinė vandens vakare nepamaišys.

Riešutai ir džiovinti vaisiai / Fotolia nuotr.

Mankšta ryte arba vakare

Geriau ryte – tai padėtų greičiau nubudinti apsnūdusį organizmą, bet jei jums maloniau tai daryti vakare – kodėl gi ne. Tiesiog rytinė mankšta paskatina medžiagų apykaitą, o bet koks fizinis aktyvumas padeda organizmui pagaminti daugiau laimės hormonų, taigi dieną pradėsite žvalesni ir laimingesni.

Svarbu, kad nedarytumėte to per prievartą – jauskite judėjimo malonumą, tuomet netruksite įsitikinti fizinio aktyvumo nauda sveikatai, kūnui ir nuotaikai.

Yra žmonių, kurie negali nusėdėti vietoje, – tokiems įrodinėti, kad judėjimas naudingas ir gerina savijautą, nereikia. O kitiems vertėtų tiesiog pabandyti ir pajusti skirtumą. Juk tai darote ne dėl kitų, o dėl savęs.