Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai: tarp jų – M.Kvedaravičius

Mantas Kvedaravičius, Giedrė Žičkytė ir Edgaras Montvidas / BNS foto nuotr.
Paulius Perminas, Jūratė Skėrytė
Šaltinis: BNS
AA

Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas šiemet gavo šeši kūrėjai, tarp jų ir Ukrainoje nužudytas kino režisierius Mantas Kvedaravičius.

Nacionalinės premijos taip pat skirtos rašytojui Kaziui Sajai, poetui Rimvydui Stankevičiui, operos solistui Edgarui Montvidui, kompozitorei Žibuoklei Martinaitytei-Rosaschi, kino režisierei Giedrei Žickytei.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad nacionalinės premijos skirtos už ilgus darbo ir kūrybos metus, o šiuo laiku būti menininku nėra paprasta.

„Ypač šiuo periodu, kada pasaulis yra sumaištyje, kada reikia ieškoti savy ir tvirtybės, ir kūrybiškumo įveikiant visas negandas ir ne tik esančias aplinkui, bet pirmiausia ir savyje pačiame, yra tikrai nelengvas uždavinys“, – Vilniuje per spaudos konferenciją pirmadienį sakė jis.

Paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai / Lukas Balandis / BNS nuotr.

„Juoba, kai kalbame apie nacionalinių premijų laureatus, pirmiausia irgi kalbame apie žmones, kurie neatsirado per vieną dieną, neatsirado iš niekur, jų neatvedė į tuos apdovanojimus kokia nors viena proga, o tai yra jų ilgamečio triūso, darbo, kūrybiškumo rezultatas. Ir tai yra diena, kada jie yra įvertinti“, – pridūrė ministras.

„Ėjo iki galo“

Režisierius M.Kvedaravičius apdovanotas už bebaimę dokumentiką ir ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio kino padangėje.

„Aišku, džiaugsminga žinia, kad jis gauna nacionalinę premiją, bet ir kartu labai liūdna, kad jis pats negalės šitos premijos atsiimti, kad likimas taip negailestingai nutraukė jo kūrybinę trajektoriją“, – sakė Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkas Audrius Stonys.

„Iš tiesų tai buvo menininkas, kuris ėjo iki galo, menininkas, kuris atidavė savo gyvybę filmuodamas filmą, gelbėdamas žmones, suliedamas savo gyvenimą su kūryba. Manome, kad nors ir trumpa jo kūrybinė biografija, paliko iš tikrųjų tokį neišdildomą galingą pėdsaką tiek Lietuvos, tiek pasaulio kino padangėje“, – teigė jis.

Mantas Kvedaravičius / filmo „Mariupolis 2“ stop kadras / Kino komunikacijos nuotr.

M.Kvedaravičius žuvo šių metų pavasarį Ukrainos mieste Mariupolyje, kur buvo nuvykęs filmuoti dokumentinės juostos „Mariupolis 2“ apie Rusijos užpultą miestą.

A.Stonys pažymėjo, jog tai yra trečias atvejis, kai premija skiriama po mirties.

„M.Kvedaravičiaus atvejis yra visiškai išskirtinis. Jis apdovanojamas tikrai ne vien dėl to, kad jis žuvo, nors, aišku, kad jo mirtis gali būti prilyginama milžiniškam žygdarbiui (...), bet ir už jo tikrai išskirtinę kūrybą. Jis sulaukė įvertinimo ne tik Lietuvoje, jo darbų buvo laukiama, jis buvo didžiulis Lietuvos kino pažadas“, – sakė komisijos pirmininkas.

Savaitgalį paskutinis režisieriaus filmas „Mariupolis 2“ pripažintas geriausiu šiemetiniu Europos dokumentiniu filmu.

Mamutas ir šiuolaikinis klasikas

Rašytojas K.Saja apdovanotas už viso gyvenimo nuopelnus. Aukščiausias kultūros įvertinimas jam skirtas „už „mamutų“ medžiojimą teatre ir prozoje“, poetui R.Stankevičiui – „už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje“, operos solistui E.Montvidui – „už sėkmingą kūrybinę veiklą garsinant Lietuvos dainavimo mokyklą pasaulio scenose“, kompozitorei Ž.Martinaitytė-Rosaschi – „už šviesotamsos gelmę šiuolaikinėje muzikoje“, kino režisierei G.Žickytei – „už veržlų ir įspūdingą kūrybinį šuolį“.

Kazys Saja / Alfredo Pliadžio nuotr.

Pasak literatūrologės Jūratės Sprindytės, K.Saja jau beveik 70 metų užsiima literatūra ir gilų pėdsaką paliko įvairiuose žanruose, o ypač teatre.

„Tai tas mamutas, jis iš dalies yra ir pats, nes tikrai yra labai kūrybiškai daug nusipelnęs lietuvių literatūros istorijai ir net šiuolaikinei literatūrai, nes jo naujausia knyga išėjo šiais metais“, – teigė ji.

Literatūrologė priminė, kad K.Sajos grotesko pjesė „Mamutų medžioklė“ buvo tas spektaklis, kuris sukrėtė visuomenę, stipriai oponavo socialistinio realizmo normoms.

Komisijos narė rašytoja Danutė Kalinauskaitė atkreipė dėmesį, kad šiemet nacionaline premija įvertinti literatai, kai pernai nebuvo nė vienas.

Anot jos, R.Stankevičius šiuo metu yra vienas ryškiausių jaunesnės kartos poetų.

Rimvydas Stankevičius / Žanetos Stankevičienės nuotr.

„Jis gauna premiją už klasikos geną šiuolaikinėje poezijoje, tai yra už šiuolaikišką poezijos klasiškumą. Klasiškumas šiuo atveju reiškia tai, kad jo poezija akumuliuoja tai, ką turi klasika, tai yra dimensiją, gelmenį, ji kelia svarbiausius būtiškuosius klausimus“, – sakė D.Kalinauskaitė.

Vardai, žinomi ne tik Lietuvoje

Kalbėdama apie premiją pelniusį operos solistą E.Montvidą muzikologė Jūratė Katinaitė pažymėjo jo sugebėjimą jungti artistinį talentą su intelektualumu ir nepriekaištinga vokaline technika.

„Jo vardas yra puikiai žinomas ne tik Lietuvoje. Tai yra dainininkas, kuris išgyvena savo karjeros zenitą, kurio vardas skamba dabar didžiausiuose, prestižiškiausiose Europos valstybių koncertų ir teatrų salėse. (...) Jis tikrai skleidžia Lietuvos vokalinės mokyklos tradiciją pasaulyje“, – sakė J.Katinaitė.

Edgaras Montvidas / Teodoro Biliūno / BNS nuotr.

Pristatydamas kompozitorę Ž.Martinaitytę-Rosaschi jos kolega Šarūnas Nakas pabrėžė, kad šis vardas seniai gerai žinomas tiek Lietuvos, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų koncertinėse scenose.

„Jos premjeros kas kelios dienos vyksta tai Niujorke, tai Vašingtone, tai Vilniuje, tai Kaune. Įdomu tai, kad per daugiau nei 100 labai aktyvios emigracijos į JAV metų, per tokią ilgą istoriją, Ž.Martinaitytė yra pirmoji lietuvių kompozitorė ir apskritai muzikantė visiškai neabejotinai tapusi šių abiejų kultūrų pripažinta veikėja“, – teigė jis.

Žibuoklė Martinaitytė-Rosaschi, Gitanas Nausėda / Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr.

Nacionalinę premiją gavusią režisierę G.Žickytę A.Stonys apibūdino kaip vieną ryškiausių vardų Lietuvos dokumentiniame kine.

„Kiekvienas jos filmas yra galingas įvykis, pritraukiantis dešimtimis tūkstančių žiūrovų, tuo pačiu išsaugant dokumentikos gelmę. Kažkuria prasme Giedrės kūryba yra dabar galingo kilimo trajektorijoje, ir labai džiaugėmės, kad dabar galime ją pasveikinti“, – sakė jis.

Giedrė Žickytė / Pauliaus Peleckio nuotr.

Apdovanoti menininkai, esantys kūrybos zenite

A.Stonio teigimu, nacionalinės premijos paskirtis – iškelti, parodyti, apdovanoti menininkus, kai yra savo kūrybos zenite.

„Nacionalinės kultūros ir meno premijos misija yra iškelti, parodyti, pažymėti tuos žmones, kurie yra kūrybos viršūnėje, paskatinti juos toliau kurti, atverti jiems duris, atkreipti visuomenės dėmesį į jų darbus. Ne tada, kada ta kūryba pradeda eiti nuokalnėn, kai tampa prisiminimais, o būtent tada, kai yra jų pats aukščiausias ir gražiausias išsiskleidimo taškas“, – teigė komisijos pirmininkas.

Audrius Stonys / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius septynerius metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.

Kasmet skiriama premija yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio – šiemet tai daugiau nei 36 tūkst. eurų.

Nacionalinės kultūros ir meno premijos kūrėjams bus įteikiamos kitų metų vasario 16 dieną.

Skaitykite daugiau