Patėvio ir pamotės santykiai su vaikais: rasti ryšį įmanoma
Tėvų skyrybos vaikams – didelis smūgis. Dar vieną smūgį jie patiria tada, kai tėtis ar mama į šeimą atsiveda patėvį ar pamotę. Vaikų reakcija gali būti labai įvairi. Visgi artimą ryšį sukurti įmanoma, tik reikia kantrybės ir išminties.
Dažnai vaikų santykiai su patėviu ar pamote būna komplikuoti: jiems sunku priimti naują žmogų į savo šeimą.
Dažnai vaikų santykiai su patėviu ar pamote būna komplikuoti: jiems sunku priimti naują žmogų į savo šeimą.
Procesas, kaip visus integruoti, nėra lengvas, tačiau svarbu suvokti, kad būtina kurti ne tik tarpusavio ryšį tarp sutuoktinių, bet įtraukti ir vaikus, parodyti, kad jie svarbūs ir yra lygiaverčiai šeimos nariai. Ir labai svarbu suprasti, kad šį ryšį turi kurti suaugusieji, o ne vaikai. Suaugusieji turi būti vedliai ir rodyti pavyzdį.
Kiekviena situacija – individuali
Svarbiausia, kad visi šeimos nariai jaustųsi komfortiškai, jaukiai, pasitikėtų vienas kitu. Vaikams labai svarbu jausti saugumą, rasti namuose ramybę. Santykiai turėtų būti grįsti abipusiu supratimu ir pagarba. Nesvarbu kelintą kartą tuokiatės, tačiau tikslai turėtų būti tie patys. Susidūrus su sunkumais svarbu juos bandyti įveikti kartu.
Visgi kiekvienoje šeimoje problemos yra individualios: vienokios bus, jei vaiko tėvai išsiskyrė, kitokios – jei vienas iš sutuoktinių mirė. Svarbu įvardinti, kokie buvo (arba yra) vaiko santykiai su tikruoju tėvu ir mama. Svarbu ir tai, kiek laiko praėjo nuo skyrybų, kaip vaikas reagavo į šį procesą. Nuo to gali priklausyti, kaip jis priima naują šeimos narį – pamotę / patėvį.
Be jokios abejonės, pradžioje visi šeimos nariai gali patirti įtampą, nerimą, kurį lemia daugybė veiksnių: pažinties jaudulys, bandymas rasti bendrą kalbą, galų gale suvokimas, kad viskas bus kitaip nei iki šiol. Vėliau, aišku, nusistovės tam tikros taisyklės ir gyvenimas pradės tekėti sava vaga. Tačiau iki tol gali būti daugiau kasdienių nesklandumų, konfliktų, kuriuos reikia mokytis spręsti, kaip ir kiekvienoje šeimoje. Ir čia iniciatyvos turi imtis suaugusieji.
Kurkite asmeninį ryšį
Žinokite, kad jei vaikas jaučia priešiškumą naujam šeimos nariui, tai yra natūrali reakcija. Vaikai myli ir yra prisirišę prie tikros mamos ar tėčio, todėl svetimą gali traktuoti kaip priešą, įsibrovėlį: gali pykti, pavydėti, protestuoti, neklausyti, elgtis priešingai, nei nurodyta, klausyti išskirtinai tik mamos ar tėčio, o pamotę / patėvį visiškai ignoruoti. Susidūrus su tokiomis reakcijos, reikia žinoti, kaip elgtis. Aišku, gali skaudinti, kad vaikai negerbia tėvo ar mamos pasirinkimo, tačiau pykti – ne išeitis.
Vaikai kur kas mažiau priešinsis svetimam žmogui, jei atžalą tinkamai paruošite. Svarbu suvokti savo jausmus (jei esate tėtis ar patėvis, mama ar pamotė) ir apie juos kalbėtis tiek tarpusavyje, tiek su vaikais. Tačiau būtina kalbėti ir apie vaikų jausmus, nes jiems neretai yra sunku priimti svetimą suaugusįjį.
Vaikai kur kas mažiau priešinsis svetimam žmogui, jei atžalą tinkamai paruošite. Svarbu daug ir atvirai kalbėtis.
Daug kalbėkitės su vaiku apie bendrą jūsų ir naujojo šeimos nario ateitį. Ir svarbiausia – ne tik kalbėti, bet ir kartu leisti laiką. Todėl labai naudinga paskirti laiką, kurį praleisite kartu, ir laiką, kurį praleis naujasis šeimos narys su vaiku. Kitaip tariant, naujas šeimos narys turi užsitarnauti vaiko pasitikėjimą. Taip vaikas atras bendrų interesų, suartės su pamote / patėviu. Veikla gali būti įvairi: tiek kasdienė, tiek įvairios laisvalaikio pramogos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Planuojate šeimos pagausėjimą? Vyrui pasiruošti užteks 3 mėn., moteriai – viso gyvenimo
Taip pat vaikas turi matyti, kad abu sutuoktiniai eina išvien. Kitaip tariant, bent vaiko akyse jie turi turėti vienodą nuomonę, nesiginčyti, rodyti, kad yra tikra komanda, ypač dėl tam tikrų auklėjimo dalykų. Kitu atveju vaikas gali pasinaudoti abiejų tėvų nesutarimu tam tikrais klausimais ir tuo manipuliuoti.
Nebandykite užimti tikrojo tėvo ar mamos vietos
Trečiasis žmogus, patėvis ar pamotė, turėtų suprasti, kad partnerio vaikams jie bus antroje vietoje, todėl jų nuomonės galbūt ne visada paisys. Tačiau tai natūralu – vaikams jie niekada nebus tikrieji mama ar tėtis.
Gali būti, kad labiau besipriešinantys vaikai tai nuolat primins ir prikaišios. Aišku, su tokiu elgesiu sunku susitaikyti, jis skaudina, ypač kai iš visos širdies rūpinamasi, stengiamasi kurti santykius. Tačiau suaugę žmonės turi žinoti, kad jų pasirinktas žingsnis niekada nėra ir nebus lengvas.
Pagrindinis patarimas – nebandyti užimti tikrosios mamos ar tėvo vietos ir nekelti sau per didelių reikalavimų. Kitaip santykiai gali labai pašlyti, o konfliktai su vaikais gali turėti įtakos ir jūsų santykiams su partneriu. Reikėtų demonstruoti pagarbą tikriesiems vaikų tėvams, skatinti juos bendrauti ir palaikyti: jei įmanoma, kartu švęsti šventes, praleisti vieną kitą laisvadienį.
Svarbu aiškinti vaikams, kad tikrieji tėvai niekada nebus kartu. Reikia apie tai kalbėti ir rengiantis skirtis, ir vykstant skyrybų procesui, ir po skyrybų. Šios kalbos – tikrųjų tėvų, o ne trečio žmogaus pareiga. Vaikui, deja, reikia prisitaikyti prie situacijos, o tėvai turi jam padėti. Atžalos turi aiškiai suvokti, kad tėvų sprendimas yra galutinis ir nekeičiamas, o į šeimą įsilies naujas žmogus, kuris nebando užimti mamos ar tėčio vietos.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kaip prakalbinti vaikus po dienos mokykloje?