Jums prieš akis – gardžiai atrodanti, aromatinga košė, kurios vaizdu norėtumėte pasidalinti su visais virtualiais pažįstamais. Tačiau nuotraukoje maistas atrodo blyškus, gausu tekančio sviesto takelių, o ant lėkštės – pirštų atspaudai. Kaip to išvengti? Patiekalų fotografavimo mobiliuoju telefonu patarimais pasidalijo maisto fotografė Eglė Mačerauskė.
„Gera nuotrauka yra ta, kuri pasakoja istoriją ir kelią emociją žiūrovui. Trys pagrindiniai nuotraukos elementai: apgalvota idėja, kompozicija ir šviesa“, – susirinkusiems į renginį „Rama pusryčiai“ kalbėjo Rygoje gyvenanti fotografė E. Mačerauskė.
Maisto fotografija nuo kitų fotografijos rūšių skiriasi tuo, kad fotografavimas su mobiliajame telefone ar fotoaparate įmontuota blykste laikomas viena didžiausių klaidų. Tokiu būdu vaizdas nuotraukoje tampa plokščias, maistas – neestetiškas: matyti riebalų dėmės, šešėliai tampa ryškūs, atsiranda didelis kontrastas. Tai nėra geros nuotraukos pavyzdys, nes krintanti šviesa turėtų būti minkšta, lydima švelnių perėjimų.
Todėl, pasak fotografės, geriausia vengti tiesioginių saulės spindulių ir, jei fotografuojama arti prie lango, patariama nuo jo truputį atsitraukti. Jei norisi fotografuoti vakare, prie labai aptemdyto apšvietimo, geriausia akimirką įamžinti akimis, nes kokybiška nuotrauka nepavyks dėl šviesos trūkumo ir pakitusių spalvų, kurioms įtaką daro dirbtinis apšvietimas.
Natūralių spalvų svarba
E. Mačerauskės teigimu, maisto fotografijoje svarbiausia švieži produktai ir tikros spalvos – jas atskleisti padeda balta lėkšė, į kurią dedamas produktas ir jį supantys akcentai. Tačiau vakarėjant ar prie netinkamo apšvietimo balta lėkštė ims atrodyti geltona, rausva mėsa prie vakaro šviesos taps rudai-oranžinės spalvos ir vaizdas neteks patrauklumo.
Maisto fotografijoje svarbus tikslumas: jei spalvos iškraipomos, uždedami pernelyg stiprūs filtrai, tai stipriai iškreipia tikrąjį patiekalo atrodymą. Tačiau, jei maistas – šviežias, nėra tokio produkto, kurio nebūtų galima nufotografuoti gražiai, sudėliojus tinkamą kompociziją ir parinkus gerą apšvietimą.
Akcentai sukuria nuotaiką
„Prieš nuspausdami fotoaparto mygtuką, paklauskite savęs: ką šia nuotrauka noriu pasakyti? Kokią emociją ar idėją perteikti? Ar žiūrovui bus paprasta mano idėją suprasti?.. – teiravosi E. Mačerauskė. – Palyginkite manų košę, pasidengusią pieno plėvele ir ką tik išvirtą košę, pabarstytą cinamonu, cukrumi, papuoštą serbentais, braškėmis, gervuogėmis bei mėtos lapeliais: juk vaizdas iš karto pasikeičia! Uogų, įvairių prieskoninių žolelių papuošimai patiekalo nuotraukai suteikia papildomą spalvą ir „skonį.“
Profesionalė pabrėžė, kad kiekvienas akcentas nuotraukoje turi turėti savo vietą, tikslą: kažką dėdami į kadrą, kaskart sukuriame prasmę. Tačiau papildomų detalių neturėtų būti per daug.
Kadre papasakota istorija
„Tarkime, kad turime nufotografuoti rūkytas dešras. Nelabai patrauklu, tiesa?.. Tačiau įsivaizduokime, kad jos išrūkytos kabo močiutės pirkios palėpėje, todėl, kuriant kompoziciją, galima pasitelkti detalių, padėsiančių lengviau imituoti tą aplinką: į kadrą įtraukti pintą virvelę, senovinius medinius įrankius, sendinto lino audinį. Taip sukursite reikiamą atmosferą. O jei tiesiog padėtume griežinėliais pjaustytą dešrą ant kokio pliko, blizgaus metalinio paviršiaus, vargu ar vaizdas džiugintų akis,“ – sakė fotografė, pridurdama, kad kompozicija tobula tampa tada, kai nebebūna, ką atimti.
Kovo 30 d. „Čiop čiop event studio“ vykusio renginio „Rama pusryčiai“ lankytojai buvo gyvai supažindinti su maisto fotografavimo subtilybėmis. E. Mačerauskė, kalbėdama apie maisto fotografiją, pademonstravo, kad tradiciškai yra naudojami trys pagrindiniai patiekalų fotografavimo rakursai.
Pirmasis jų – kai fotografuojamas objektas yra akių lygyje. Antrasis – iš viršaus, 90 laipsnių kampu, o trečiasis – 45 laipsnių kampu, kai imituojama sėdėsena prie stalo. Trečiasis būdas dažniausiai naudojamas maisto žurnaluose arba knygose, kad patiekalo vaizdas būtų perteikiamas iš valgytojo perspektyva. Virtuvės šefai maistą lėkštėje taip pat komponuoja valgytojo žiūrėjimo kyptimi, todėl, fotografuodami sėdomis, perteiksite ne tik asmeninę, bet ir virėjo viziją.