Tarpukario Lietuvoje populiaraus grafiko Viliaus JOMANTO (1891–1960) sukurtą Vyčio ženklą, išspausdintą to meto pasų puslapiuose, šalies gyventojai nešiojosi prie krūtinės. Tačiau sovietmečiu dailininko pavardę vengta minėti, nes beveik pusę savo sąmoningo gyvenimo jis praleido karo tarnyboje arba gulaguose.
Po dešimties metų lagerio ir metų tremties sugrįžęs 1958-aisiais į Lietuvą Jomantas vėl buvo priimtas į LSSR dailininkų sąjungą, kai šioji glaistė stalinizmo „perlenkimus“. Chroniška tuberkulioze sergantis senukas nebespėjo išleisti atsiminimų ar kūrybos albumo. Neatgavo ir asmeninio archyvo.
Liko neįvertintas grafiko indėlis į valstybės įvaizdžio kūrimą: pirmuosius pašto ženklus, litus, oficialius gyventojų surašinėtojų ženklelius, Steigiamojo Seimo rūmų ir Karininkų ramovės puošybą, galiausiai – pasus.
Su Jomanto vardu nesietos ir skoningos litografijos – dėl jose vaizduojamų valstybininkų: Šaulių sąjungos vado Vlado Putvinskio-Pūtvio, prezidentų Kazio Griniaus ir Antano Smetonos, ministro pirmininko Juozo Tūbelio, kalbininko Jono Jablonskio.
Jomanto kurti Lietuvos pilių, miestų vaizdai, kunigaikščių portretai sovietmečiu pamiršti, nes juos spausdino patriotiniai žurnalai – Šaulių sąjungos „Trimitas“ ir kariuomenės „Karys“. Pereito amžiaus pradžioje puošniai išleistų Lazdynų Pelėdos raštų ar keturių Smetonos raštų tomų vinjetes yra matęs retas bibliofilas.