Ar žinojote, jog išplakto pieno indelio „daužymas“ ant stalo yra baristos neprofesionalumo ženklas? O tai, kokios kokybės kava mėgausitės, priklauso ne tik nuo jos kilmės šalies, apdirbimo metodų, skrudinimo, bet ir nuo galutinio paruošimo etapo: sumaltos kavos smulkumo, jos sąlyčio su vandeniu laiko bei vandens temperatūros. Tos pačios pupelės skirtingų baristų rankose gali atskleisti visiškai kitą skonį ir aromatą, tad šio meno profesionalai mokosi visą gyvenimą.
„Norėdamas tapti profesionalu kiekviename darbe turi nuolat domėtis ir tobulėti savo srityje, taip yra ir manajame. Geras barista – smalsus, žingeidus, myli kavą ir nuolat stebi bei išbando visas kavos pasaulio naujoves. Didžiąją savo laisvalaikio dalį praleidžiu skaitydama apie kavą, nes manau, jog už baro stovintis žmogus privalo sugebėti ne tik techniškai teisingai paruošti kavos, bet ir edukuoti, šviesti savo klientą – papasakoti, iš kur ir kaip kava atkeliavo, kokius gamybos etapus ji praėjo ir kokie skoniai joje slypi“, – įsitikinusi „Paulig“ kavos trenerė Paulina Palaikytė.
Paulina pasakoja, jog baristos žinių spektras yra išties platus: neišvengiama būtinybė kiekvienam yra techninės žinios – kavos ruošimo įrangos, įrankių, skrudinimo, kavos ir pieno paruošimo temperatūros išmanymas.
Svarbiausias tikslas šiame darbe yra klientas, patenkintas būtent jo norus ir skonį atitinkančiu kavos gėrimu.
„Save gerbiantis barista taip pat puikiai gebės papasakoti ir kavos istoriją – iš kur atkeliavo kavos pupelės, kuo jos pasižymi, kokių skonių jose reikėtų ieškoti. Geras barista pasižymi ne tik ypatingu tikslumu, išlavintais skonio receptoriais, bet ir komunikabilumu, kūrybiškumu – juk svarbiausias tikslas šiame darbe yra klientas, patenkintas būtent jo norus ir skonį atitinkančiu kavos gėrimu“, –teigia viena perspektyviausių laikoma Lietuvos barista.
Nors informacijos kiekis tiek apie kavos pupelių rūšis, gamybos kelią, tiek apie paruošimo būdus yra beprotiškai didelis ir išmanyti visko tikriausiai nėra įmanoma, stengtis verta, įsitikinusi Paulina. 24 metų barista jau dabar gali didžiuotis trečiojo – profesionalo lygio baristos įgūdžių diplomu, sertifikuotu labiausiai vertinamoje Europos kavos asociacijoje – SCAE („Speciality Coffee Association of Europe“).
Šį savaitgalį mergina antrą kartą dalyvaus Lietuvos kavos ruošimo čempionate, kuris yra kasmet vykstančių Kavos kultūros dienų dalis. Nugalėtojo titulas jame vienam iš baristų garantuos ne tik profesionalo vardą, bet ir bilietą į Pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje, Seule. Paulina sako, jog tai – siekiamybė, bet asmenines ambicijas patenkintų ir viena iš pirmų trijų vietų.
Merginai ruošiantis dalyvauti čempionate, specialiai į Lietuvą buvo atvežta ypatinga, neįprasto skonio kava, auganti vieninteliame kavos ūkyje pasaulyje – Kolumbijoje.
Šią savaitę Vilniuje vykusio susitikimo su Paulina metu, barista rodė, kaip galima patiems pasiruošti kavą. Tiesa, nors jai tai darant viskas atrodo paprasta, įgūdžių kavos ruošimas tikrai reikalauja.
Paulina pasakoja, kad rekomenduojama kofeino dozė suaugusiam žmogui labai skiriasi – nuo 100 iki 300 mg. Kofeino gauname ne tik su kava, bet ir gerdami arbatą ar kai kuriuos gaiviuosius gėrimus. Tikslus kofeino, kurį organizmas gali toleruoti, kiekis priklauso nuo individualaus žmogaus. Vis tik kavos patariama per dieną išgerti 2–3 puodelius. Kavos puodelyje yra nuo 50 iki 150 mg kofeino.
„Vienas iš gajų mitų – kad espreso puodelyje yra daugiausia kofeino, nes tai stipri kava. Tačiau kavos kiekis espreso kavai ruošti naudojamas toks pats, kaip ir juodai. Skiriasi tik vandens kiekis, o kofeinas atsiskleidžia vandenyje, t. y. kiek laiko jame išbūna. Espreso kavos tūris 30 ml, juodos kavos – 160 ml, taigi kofeino kiekis didesnis juodoje kavoje. Ypač jei ruošiate užpilamą kavą ir geriate ne iškart, tokia kava tampa stipresnė. Dar stiprumas priklauso nuo kavos rūšies – robustoje dvigubai daugiau kofeino nei arabikoje.“
Barista guodžia, kad geros skanios kavos galima pasiruošti ir namie, be brangių kavos aparatų. Šiuo atveju ypač svarbu, kaip sumalta kava, kokia jos rūšis.