Aristokratiška kilmė, auklėjimas ir vidinė kultūra aktorei Olgai KUZMINAI-DAUGUVIETIENEI (1884–1967) atrodė tiesiog neatsiejami nuo garbės bei padorumo. Net žiauriausiais nacių okupacijos metais šios savybės neleido užmerkti akių matant fašistų sėjamą mirtį, atvirkščiai – padėjo gelbstint svetimų žmonių gyvybes.
„Ija Taubman buvo pirmoji pas mus atskridusi kregždutė. Mane apėmė keistas jausmas – širdžiai pasidarė lengviau, ir aš pajutau, kad tai gyvenimo pateisinimas“, – savo būseną prisimena kilniaširdė moteris, kai nepaisydama mirtino pavojaus per Holokaustą slėpė savo namuose žydaitę.
1985-aisiais Olga Kuzmina-Dauguvietienė (jau po mirties) pripažinta Pasaulio tautų teisuole, kaip ir trys jos dukros Anastasija Dauguvietytė-Dubrovskaja, Elena Dauguvietytė-Kudabienė, Darija Dauguvietytė-Hanfman ir šios vyras Andrejus.
KILMINGOS IR TALENTINGOS GIMINĖS ATŽALA
Žinios apie Olgą Kuzminą-Dauguvietienę – legendinio teatro režisieriaus Boriso Dauguviečio (1885–1949) pirmąją žmoną – fragmentiškos.
Antrasis pasaulinis karas išsklaidė Dauguviečių šeimą, geležinė uždanga atkirto bendravimą keliems dešimtmečiams. Olga teatro grandui padovanojo penkias talentingas dukras: Mariją, Kseniją, Anastasiją, Dariją ir Eleną. Tik vyriausioji Marija – Dariaus Meškausko močiutė – po karo liko Lietuvoje, o kitas keturias likimas nubloškė į Vakarus.
Jau išėjo ir kelios kartos tuometinio Rusų dramos teatro (dabar Vilniaus senasis teatras) bendražygių, su kuriais Olga vaidino scenoje ir šiltai bendravo gyvenime. Tik vienas kitas kolega žinojo, kokius žygdarbius, gresiant sušaudymui, ji nuveikė su dukromis per Holokaustą. Pati apie tai kukliai nutylėdavo.