Planas: kaip nustoti viskuo skųstis
Žinote, kokie žmonės labiausiai erzina aplinkinius? Tie, kurie nuolat kuo nors skundžiasi ir nevertina to, ką turi. Išsilieti kartais būtina – antraip, jei viską tik kaupsite viduje ir neišsisakysite, pašlis sveikata arba vieną dieną taip driokstelsite, kad klius visiems. Tik skųstis reikia su saiku ir ieškoti problemos sprendimo.
Skųstis linkę visi, net tie, kurie iš pažiūros atrodo laimingi. Nes ne visi suvokia, kad tai daro. Skundimasis gali atstumti gerus žmones nuo mūsų, išardyti santykius ir pakenkti mums patiems. Skundžiantis, viskas atrodo dar blogiau.
Yra žmonių, kuriems viskas atrodo blogai – jų netenkina sveikata, draugai, darbas, pajamos, laisvalaikis, juos erzina aplinkiniai. Su jais susitikus, tik ir girdimi skundimaisi, o bandymai žmogų pralinksminti, padrąsinti, įkvėpti nepadeda. Kiek ilgai su juo galima išbūti? Ir ką pačiam žmogui daryti, kai negatyvus požiūris „ima viršų“?
Pirmiausia, kad ir kaip blogai dabar būtų, prisiminkite, kad būna ir blogiau, bet būna ir geriau. Reikia ne tik skųstis – reikia imtis veiksmų, mėginti spręsti problemą. O jei jos sprendimas nepriklauso nuo jūsų – susitaikyti su situacija. T. y. keisti požiūrį į ją.
Dienoraštis
Nuo ko pradėti? Nuo savistabos – atkreipkite dėmesį, kiek skundžiatės, kada ir apie ką. Veskite dienoraštį – pasižymėkite kiekvienąkart, kai skundėtės ir kam skundėtės. Taip pat parašykite, kaip jautėtės prieš skųsdamiesi ir po to. Svarbu suvokti, ar skundimasis nors kiek apramina, ar tik dar labiau įjautrina.
Gal yra dalykų, dėl kurių skundžiatės nuolat? Arba dažniausiai skundžiatės tam pačiam žmogui?
Žymėkitės viską savaitę ir peržvelkite duomenis. Gal yra dalykų, dėl kurių skundžiatės nuolat? Arba dažniausiai skundžiatės tam pačiam žmogui? Raskite panašumų, kad galėtumėte suformuluoti problemą. O tų žmonių atsiprašykite ir paprašykite, kad jus pristabdytų, kai vėl pradėsite taip elgtis. Iš šono viskas daug geriau matyti ir girdėti.
Kitoks požiūris
Skundimaisi iš esmės būna dviejų tipų: tokie, kurie padeda surasti sprendimą; ir kurie tiesiog leidžia išsisakyti, kas jums negerai. Pastarieji yra daug dažnesni ir tikslas – sumažinti jų kiekį. Tiesiogine to žodžio prasme – jauskite ribą, kiek galite skųstis. Tarkime, nuspręskite, kad skųsitės ir burbėsite perpus rečiau, ir kai pasieksite dienos limitą, teks tiesiog prikąsti liežuvį.
Jeigu įkyrios mintys neduoda ramybės, išsikalbėkite sau arba surašykite viską į dienoraštį. Ir tuo pačiu pamėginkite rasti sprendimą, jei tik tai įmanoma. Arba, užuot ką nors apšnekėję, pamėginkite rasti, ką pasakyti pozityvaus apie žmogų ar situaciją.
Jei ir tai nepadeda, paklauskite savęs: ar verčiau skųsitės, burbėsite, ar būsite laimingi? Kelią į laimę užkerta negatyvios mintys. Jūsų pasirinkimas, kokioms leisite užsilikti jūsų galvoje, o kurias mintis paleisite ir gyvensite toliau.
Pasirinkite būti pozityvesni. Ir mes tikrai suprantame, kad pasakyti ar parašyti labai lengva – daug sunkiau tai įgyvendinti. Bet kas sakė, kad gyvenimas visuomet bus paprastas? Jis nepaprastas, užtat ir įdomus. Įveikdami kliūtis, mes sustiprėjame ir galime didžiuotis savimi.
Dėl visko šiek tiek kaltos ir mūsų smegenys, kurios yra tiesiog linkusios koncentruotis į tai, kas yra negerai. Bet tam, kad pašalintumėte kliūtį, o ne ieškotumėte ir kitų problemų, nes skundimasis – pasyvus užsiėmimas.
Mažiau smerkimo
Mes viską vertiname per savo prizmę, savo vertybes. Reikia įsisamoninti, kad aplinkiniai gali vadovautis visai kitomis vertybėmis.
Išsakyti emocijas, pasipasakoti, gal net išsirėkti yra sveika. Žmonės, gebantys išreikšti savo jausmus, yra laimingesni. Tiesiog viskas priklauso nuo dozės ir būdo, kaip tai darote. Kartais skundžiatės kažkuo, ant kažko pykstate ar kažką apkalbinėjate, nors iš tiesų jums bloga nuotaika visai dėl kitos priežasties. Nemėginkite maskuoti jos nepasitenkinimu kitais.
Apskritai naudingiausia būti ne teisėjais, o stebėtojais. Pernelyg nelinčiuokite nei savęs, nei aplinkinių. Mes viską vertiname per savo prizmę, savo vertybes. Reikia įsisamoninti, kad aplinkiniai gali vadovautis visai kitomis vertybėmis. Ir jos gali būti lygiai taip pat žmogiškos ir geros.
Dažniau galvokite apie ką nors gero – apie tai, už ką esate dėkingi, kas jus džiugina ar kas džiugina kitus. Apie tai, kaip galite padėti tiems, kuriems yra blogiau nei jums. O jeigu norite pakeisti pasaulį ir kad jis pradėtų keistis, pradėkite nuo savęs.