Po 17 metų tolimoje saloje už mylimojo ištekėjusi Žaneta Ruaud: „Man niekada nereikėjo vaidinti karalienės“

Net nepatogu pasakoti Žanetos istoriją, nes ji sunkiai įtikima. Nepatogu ir todėl, kad visa gali atrodyti lyg pasigyrimas. Bet Žaneta nei girtis, nei slėpti nieko neketina, jos klausi – ji atsako lyg šnekučiuodamasi su bičiule ir nesirūpindama, ar tai kur nors bus publikuojama.

Šviežiausia naujiena ta, kad po septyniolikos bendro gyvenimo metų ji ištekėjo už savo mylimojo prancūzo Jeano Yves’o Ruaud. Smagu stebėti solidaus amžiaus vyrą, kuris jaudulio negali nuslėpti po santūrumo luobu net ir gerokai po vestuvių.

Prieš septyniolika metų sutikusi paviešėti pas vyrą, su kuriuo buvo pažįstama vos kelias dienas, Žaneta net nežinojo, kur žemėlapyje ieškoti tos Gvadelupos. Su Jeanu ji susipažino Paryžiuje – kartą su drauge ten nulėkė kelioms dienoms praskaidrinti kasdienybės. Kodėl gi neįsidėjus į širdį žavaus atviruko su šelmišku kelionės flirtu, galvojo Žaneta, nė nesitikėdama tolesnės santykių kloties.

Jau pirmosios viešnagės Gvadelupoje metu Jeanas pasiūlė moteriai mesti darbą, atsivežti sūnų ir gyventi kartu. Buvo baugu: Žaneta gimtinėje taip saugojo administratorės darbą tarptautinėje kompanijoje, kad net pas būrėją buvo nulėkusi. Jos pranašystę, kad netrukus nebereikės dirbti, nes turės labai daug pinigų, Žaneta priėmė kaip perspėjimą, kad gali to darbo netekti. Bet guodėsi mintimi, jog sutikusi su svetimšalio pasiūlymu bent jau prancūzų kalbą išmoks, o tai padės susirasti dar geresnį darbą.

„Bet aš visada buvau labai rimtas“, – patikina aplink besisukiojantis Jeanas Ruaud.

Kad Jeanas pasiturintis vyras, Žaneta suprato ne iš karto, o tik tuomet, kai jis pamažu ėmė vestis į savo darbovietes – restoranus įvairiuose viešbučiuose bei kazino visame Karibų salyne. Rutina tapo penktadienio skrydžiai į prabangiąją Sen Barto salą, kur Jeanas taip pat turi verslą. Viename jam priklausiusiame restorane viešėjo garsūs aktoriai, režisieriai, dainininkai, modeliai, dizaineriai, tarp jų – mums tokios žinomos pavardės kaip Denzelis Washingtonas, Cameron Diaz, Hugh Grantas, Stevenas Spielbergas, Giorgio Armani, Jeanas Paulis Gaultier.

„Ar sutiktum tapti madam Ruaud?“ – klausia Jeanas. „Kai nupirksi ne mažiau kaip kelių karatų žiedą – tada ir pagalvosiu“, – atsakau juokdamasi. Yra! Jeanas ištraukia tokį žiedą, kad apstulbstu ir pamirštu atsakyti į jo klausimą

Taip Žaneta Gvadelupoje pradėjo... nieko neveikti. „Bet esu labai užimta – tikrai neturiu laiko“, – juokiasi moteris.

Per tuos septyniolika metų ji Klaipėdos universitete baigė psichologijos studijas. Ne Vilnių, o Klaipėdą pasirinko šiaip – mat miestas gražus. Skraidyti visus tuos metus maršrutu Gvadelupa–Vilnius nebuvo jokia problema, pusantro mėnesio Žaneta gyvendavo Gvadelupoje, tiek pat – Vilniuje. Pastaruosius aštuonerius metus ji panirusi į astrologijos studijas – žvilgtelėti į žvaigždžių sudėliotą likimą prašančių netrūksta. Ši nauja gyvenimo dalis, Žaneta juokais spėja, ir padeda jai išlaikyti gaivią išvaizdą be sudėtingų grožio procedūrų. Tiesiog ji ėmė gyventi lengviau, paprasčiau, išmoko kontroliuoti savo mintis, kad būtų lyg sušukuotos.

Juokavimai, kad pamažu Žaneta tampa ragana, pagrindo įgavo, kai ją ėmė persekioti skaičius 13. Jeanas už Žanetą vyresnis 13 metų. Vyras pasipiršo praėjusio rugsėjo 13 dieną, draugės mergvakarį surengė gruodžio 13-ąją, vestuvės Gvadelupoje įvyko sausio 13-ąją, o Vilniuje – gegužės 13-ąją. Taip dėliojosi visiškai atsitiktinai – nėmaž neplanuojant.

„Svečių Vilniuje pakvietėme 40, tačiau vienas negalėjo atvykti, tad buvo 39 – iš trylikos lengvai besidalijantis skaičius!“ – smagiai pabrėžia Žaneta. Apžiūrinėjant vestuvių nuotraukas Gvadelupoje, ji atkreipia dėmesį, kad vienoje stovi... 13 žmonių!

Dar pažinties pradžioje Žanetą stulbino smulkmenos, kurias pastebi dažniausiai tik moterys. Jeano mama vardu Yanine, skamba panašiai kaip Žanetos šviesaus atminimo mamos Janina. O ir Žanetos vardą galima kildinti iš prancūziškojo Žana. Abiejų sūnūs iš buvusių santuokų – Tomai. Tik Jeano sūnaus vardo rašyba tarptautinė – Thomas. Dabar sūnūs darbuojasi kartu Jeano Ruaud versle ir puikiai sutaria.

Kaip iš viso sumanė mesjė jums pasipiršti – juk septyniolika metų puikiai gyvenote?

Vis pajuokaudavome, kad reikėtų susiženyti, bet vis tiek pasiūlymas nuskambėjo netikėtai. Kai buvau Lietuvoje, jis nekantriai pradėjo klausinėti, kada grįšiu, nors taip niekada nesielgdavo. Parskridau, Jeanas kviečia į restoraną, o aš prastai jaučiuosi, bet pasiduodu jo įkalbinėjimui. Atvykstame, Jeanas praneša, kad nori man pasakyti kai ką ypatingo. Raginu paskubėti, jau pagalvojau, kad kilo problemų darbe – gal gresia bankrotas. Matau, jaudinasi, dreba, net nemaniau, kad vyrus veikia tokie dalykai!

„Ar sutiktum tapti madam Ruaud?“ – klausia Jeanas. „Kai nupirksi ne mažiau kaip kelių karatų žiedą – tada ir pagalvosiu“, – atsakau juokdamasi. Yra! Jeanas ištraukia tokį žiedą, kad apstulbstu ir pamirštu atsakyti į jo klausimą (juokiasi). Ką gi, ištariu aš jam „taip“, jis nusiramina, bet tuomet pradedu jaudintis aš: vestuvės – reikia balių organizuoti! Ir mergvakario noriu! Jeanas sako, kad viskas lai būna, kaip aš noriu.

Ar vykote į povestuvinę kelionę, nors jūs ir taip išmaišę pasaulį?

Kažkada juokavau, kad nebuvome tik Antarktidoje ir Australijoje, bet Antarktidoje jau apsilankėme. Po vestuvių Gvadelupoje vykome į Šanchajų, jau buvau mačiusi prabangos, tačiau vis tiek padarė įspūdį skrydis Jungtinių Arabų Emyratų oro linijų lėktuvu pirma klase, kai kelionės metu patiekiami ikrai, „Dom Pérignon“ šampanas, o nusileidus pasitinka limuzinas. Vasarą leidome Lietuvoje, lankėmės Druskininkuose. Jeanui visur visada gerai. Gal tik pirmą kartą pas mane skrisdamas stebėjosi 30 laipsnių šalčiu ir apledijusiu ežeru prie Trakų pilies – juo eidamas džiūgavo, kad jaučiasi Jėzumi. Štai dėl tų vestuvių šįmet pirmąsyk daug laiko ištisai praleidome kartu – net keturis mėnesius. Visai nieko (juokiasi).

Kaip jautėtės visus tuos metus – nekamavo neužtikrintumas? Juk Karibai – amžinos atostogos, gražūs žmonės ir atsipalaidavimo atmosfera, pagundų daug.

Po poros kartu praleistų metų Jeanas užrašė man dalį savo turto, vieno Sen Barto salos restorano akcijų, nupirko Lietuvoje namą. Pasirūpino ir mano sūnaus ateitimi. Jis – žodžio žmogus. Dar pirmo susitikimo metu pasakė, kad kai būsime savose šalyse, jis man skambins kiekvieną vakarą 21 valandą. Taip yra iki šiol visus septyniolika metų, kai tik būnu išvykusi. Jeanas pajuokauja, kad be manęs iš milijonieriaus gal būtų tapęs milijardieriumi, bet džiaugiasi turėdamas, nes nešu jam laimę. Nors visuomet jaučiausi ramiai, susituokusi pajutau visišką stabilumą.

Kitų ateitį skaitote iš žvaigždžių, o ar savuosius gyvenimo įvykius numatėte?

Batsiuvys be batų... Mačiau, kad 2017 metais nusimato vestuvės, tą patvirtino ir mano bendramoksliai iš astrologijos mokyklos. Bet apie save net nepagalvojau, maniau, kad gal sūnus jau marčią parves, o ką – rudenį Tomas švęs 30-metį. Iš viso nereikia aklai priimti informacijos, kurią gali sužinoti peržvelgęs žvaigždžių išsidėstymą. Viskas priklauso nuo žmogaus valios. Mėgstu sakyti, kad gyvenimą lemia paprasta seka: mintys plius veiksmas – lygu rezultatas. Kokios mintys – tą ir pritrauki: žmones, įvykius.

Žinau, kad astrologija daugeliui kelia juoką, tačiau juokiasi tas, kas nesupranta. Galbūt ateityje iš to valgysiu duoną.

Kaip tai vertina jūsų vyras?

Jeanas labai tolerantiškas. Mudu vienas kitam netrukdome – turime savo erdvę, savo pasaulį. Gal kartu išbūti padėjo tai, kad nesitrindavome metų metus kasdien, gal tai, kad neturėjome buitinių rūpesčių ir finansinių sunkumų. Be to, jei kyla kibirkštis, jis moka nuleisti garą, paskui smagu nueiti į restoraną ir pasidaryti sau šventę. O kai kada mane nuramindavo paprasčiausiu būdu – įteikdamas kredito kortelę ir išsiųsdamas apsipirkti. Kita vertus, parėkiu trumpai, negalėčiau ilgam supykti ir nesikalbėti, aš Dvyniai – man reikia bendravimo.

Nustojusi dirbti neturėjote savo pinigų, kaip sprendėte šį delikatų klausimą? Kažin ar smagu kas kartą prašyti pinigų, tegul ir iš mylimo vyro?

Aš gaunu žmonos algą! Negirdėjote apie tokią? (Kvatoja.) Po vestuvių reguliariai kiekvieno mėnesio pirmą dieną gaunu tam tikrą pinigų sumą. Iš viso niekada Jeano nesu jų prašiusi – jis pats laiku ir vietoje pasirūpindavo. Ir niekada neklausia, kur išleidžiu, davė – ir pamiršo. Nors Gvadelupoje daug rūbų nereikia – tik maudymosi kostiumėlio ir gražių suknelių viešnagėms į restoraną.

Jei antrą kartą jums pasisekė sutikti savo širdies žmogų, kaip nutiko, kad pirmoji santuoka nesusiklostė?

Tuomet daugelis anksti kūrė šeimas, aš įsimylėjau jūreivį ir būdama 20 metų ištekėjau, susilaukėme sūnaus. Po kelerių metų nusprendėme, kad geriau mums kiekvienam sukti savais keliais.

Dabar prieš vestuves maniau, kad nekeisiu savo pavardės ar turėsiu dvigubą: Rygertienė-Ruaud. Bet kam man ta senoji? Sūnus jau suaugęs. Jeanas taip apsidžiaugė mano sprendimu, kad nupirko baltą džipą su baltu salonu.

Gal, be astrologijos, dar gilinotės į dabar populiarius moteriškumo mokymus – taip gražiai sutariate šeimoje?

Nereikia man jokių mokymų – tai įgimta. Kai išgirstu ką nors iš tos moteriškumo temos, suprantu, kad visa tai iš kažkur jau seniai žinau. Man niekada nereikėjo vyrui pataikauti, žemintis ar vaidinti karalienės. Gal kad turiu bajoriško kraujo – neseniai man sudarė genealoginį medį.

Čia, Lietuvoje, moterys per daug pataikauja, netgi žeminasi prieš vyrus. Turi jaustis princese, turėti šiek tiek raganiškumo, išdidumo, žinoti savo vertę.

Koks paprastai jūsų dienos ritmas Gvadelupoje?

Visus tuos metus rytą ir vakarą beveik po valandą plaukioju baseine, neseniai pradėjau ir bėgioti. Joga ėmė patikti. Pasportavusi klausau paskaitų – šiuo metu mokausi nuotoliniu būdu pas astrologą iš Pensilvanijos. Vėliau užsuku į parduotuvę daržovių, vaisių, grįžta vyras ir mano sūnus. Kartu sukamės ruošdami vakarienę, kalbamės. Aš nemėgstu gaminti valgio, bet ir gerai – neatimu šio malonumo iš Jeano, jam puikiai tai sekasi. Gvadelupoje 18 valandą vakaro jau būna tamsu, tad diena pradedama anksti.

Išlepote?

Manau, kad ne. Dabar galvoju, kad gal jau reikėtų man išlepti (juokiasi). Lietuvoje kartais apsilankau renginiuose – mane stebina, kokie žmonės yra pasikėlę. Šito nesuprantu, milijonieriaus Gvadelupoje neatpažintumėte, gal kad žmonėms, kurie viską turi, jau neberūpi puikuotis?..

Kaip rūpinatės savo išvaizda? Galite turėti naują krūtinę, veidą – dabar tai taip populiaru.

Juokinga visa tai. Nors Gvadelupoje gyvenant galima to užsinorėti – dirbtinai pasigražinusių dailiosios lyties atstovių pilna. Tačiau kiek kalbu su savo bičiuliais vyrais – jie tik šaiposi iš viso to. Negirdėjau nė iš vieno vyro, kad jam patiktų pripūsta moteris – nebent vienam kartui, bet ne gyvenimui.

Lietuvoje mano kirpėjai nustebę, kokie vešlūs plaukai. Priežiūra paprasta – kartą per savaitę ištepu nakčiai kokosų aliejumi, pati jo pasidarau – vaisių galima prisiskinti aplinkui. Kol vyrų nėra namie, veidui padarau trinto avokado kaukę – Gvadelupoje jie nuostabūs, irgi pati prisiskinu. Tiesa, neseniai Jeanas man nupirko veido kremą už 1000 eurų su deimantų dulkėmis – gal įvyks koks stebuklas (juokiasi). Svarbiausia grožiui – gražios mintys.

Ar niekada nekilo minties imtis darbo? Galėtumėte sukurti savo verslą?

Radau, atrodo, sau darbą! Iš Šanchajaus parsivežiau aštuonis kilogramus perlų, pridariau papuošalų – visos bičiulės ir jų draugės išgraibstė. Šanchajuje kilusi idėja gal iš tiesų virs ne tik pomėgiu, nes dabar esu labai užsivedusi – moterims taip patinka mano papuošalai.

Ką galėtumėte patarti savo bendraamžėms draugėms Lietuvoje, kurių dažna jau gyvena viena ir norėtų susirasti antrąją pusę?

Nueikit pas astrologę ir tegul peržvelgia jūsų horoskopą.

O jei ten nekokios žinios?

Taip nebūna, visada yra deimančiukų. Anksčiau ir aš labai skeptiškai vertinau horoskopus, maniau, tai nesąmonė ir išsigalvojimas. Bet juk naktį geriau automobiliu važiuoti su įjungtomis šviesomis – tuomet neįleki į griovį, neatsitrenki į medį. Kodėl gyvenime mums vaikščioti apgraibomis, kai galime vadovautis gairėmis? Štai mano sūnus, kaip ir visi vyrai, skeptiškai žvelgė į mano astrologinius patarimus. Bet kai pastebėjo, kad pildosi mano pranašystės, pradėjo gerbti šį užsiėmimą.