Po 8 metų pertraukos sugrįžę „Liūdni slibinai“ sukėlė audrą

Nuo pat savo karjeros pradžios nepasižymėję vieno muzikinio žanro ar scenos taisyklių paisymu „Liūdni slibinai“ šįkart pasirodė su elektriniais instrumentais. Nuo pirmų akimirkų audringai grupę pasitinkantys gerbėjai pamėgtas dainas išgirdo nauju skambesiu.

Fotogalerija:

Pasirodymuose netrūko ir šiai trijulei būdingo autoironiško humoro bei jautrių klausimų palietimo. Pasidalinę asmeniniais gyvenimo smūgiais „Liūdnų slibinų“ nariai publiką įtraukė į muzikinį - meditacinį seansą. Jo metu kvietė paleisti iš mokymo įstaigų, darboviečių, giminių bei draugų susitikimų sukauptas nuoskaudas.

Kiekvienas „Liūdnų slibinų“ narys taip pat pristatė, ką nuveikė kūrybiniame kelyje per „nesigrupavimo“ metus. Dominykas Vaitiekūnas, šaržuodamas vaikystės sceninius pasirodymus ir naudodamas medinių klumpių skambesį, atliko autofikcinį kūrinį iš savo autorinės programos „100 aš“.

Aistė Lasytė, koncertų metu pademonstravusi ne vieną gundantį įvaizdį, atliko savo hitą apie tai, kaip jai nerūpi pinigai, tik rūpi juos turėti. O Vaidas Kublinskas, per tą laiką užgyvenęs pora vaikų ir „normalų“ darbą, pradėjo kurti šokių muziką mažiesiems. Įtraukęs publiką į kūrybos procesą šią, naktiniams klubams skirtą muzikinę kryptį, jis pademonstravo ir scenoje.

Ar šie koncertai reiškia ilgalaikį sugrįžimą „Liūdnų slibinų“ nariai kol kas nepatvirtina. Gerbėjai socialiniuose tinkluose dalinasi šiltomis emocijomis ir prašymais nenutraukti bendros veiklos. „Tai geriausia, kas šiemet atsitiko Lietuvai“ , „Po jūsų koncertų norisi gyventi“, „Po koncerto, kaip po psichoterapijos seanso“ - tokius atsiliepimus galima pamatyti prie muzikinio turo vaizdo kadrų.

Tiesa, pasirodymuose atlikėjai leido suprasti, kad jų pasiilgusi auditorija ir naujai „Liūdnų slibinų“ kūrybą atrandanti jaunoji karta gali tikėtis naujienų.