Po Koršunovo kaltinimų – teatro reakcija: „Laukinės anties“ lėšos nebus panaudotos „Raganosiams“
Režisieriui Oskarui Koršunovui trečiadienį paviešinus aštrią nuomonę apie jo atleidimą iš Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) meno vadovo pareigų, ketvirtadienį teatras išplatino pranešimą spaudai, kuriame teigia, kad pasirodžiusi informacija neatitinka tikrovės.
Cituojame LNDT pranešimą spaudai:
Lietuvos nacionaliniam dramos teatrui dėl pareigų nevykdymo praėjusią savaitę atleidus meno vadovą Oskarą Koršunovą, vakar žiniasklaidoje pasirodė tikrovės neatitinkanti informacija apie teatro veiklą. Apgailestaudami dėl jautrios režisieriaus reakcijos ir suprasdami visuomenės poreikį žinoti tikrąją informaciją apie valstybės finansuojamą nacionalinį dramos teatrą, patiksliname viešai paskelbtą, tikrovės neatitinkančią informaciją.
LNDT repertuarą sudaro 39 spektakliai. Mūsų užduotis – sukurti sąlygas parodyti kuo įvairesnius spektaklius, užtikrinant visų meno kūrėjų darbų sklaidą, išlaikant skaidraus ir etiško darbo standartus. Tai ir viena iš meno vadovų pareigų – burti kūrėjų ir aktorių komandą, kurti pagarba grįstą, vientisą ir stabilią darbo atmosferą ir, žinoma, formuoti kuo platesnį repertuarą, atliepiant įvairių teatro auditorijų poreikius.
LNDT kuria įvairūs kūrėjai – nuo pradedančių profesionalų iki pasaulinio garso menininkų. Priklausomai nuo scenografijos, kūrybinės grupės dydžio, dirbančių kūrėjų patirties bei pripažinimo meno pasaulyje, nuo konkrečių kūrybinių sumanymų, spektaklių biudžetai svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių šimtų tūkstančių eurų, vis dėlto nė vieno spektaklio biudžetas nesiekė milijono eurų, kaip kad klaidinančiai teigiama žiniasklaidoje.
Laikydamiesi su autoriais pasirašytų sutarčių konfidencialumo reikalavimų negalime atskleisti konkrečių sumų, tačiau iki šiol brangiausias LNDT pastatymas yra pagal Mariaus Ivaškevičiaus dramą Oskaro Koršunovo režisuotas spektaklis „Miegantys“. Žiniasklaidoje minimas spektaklis „Respublika“ (rež. Łukasz Twarkowski) kainavo perpus pigiau nei „Miegantys“ ir savo biudžetu buvo panašios apimties kaip ir „Tartiufas“ (rež. Oskaras Koršunovas).
Straipsniuose minimo režisieriaus Antano Obcarsko spektaklio „Boksas“ sąmata siekia Naujosios ir Mažosios LNDT salių spektaklių biudžeto vidurkį. Jokios specialios ar itin brangios technikos spektakliui statyti nebuvo pasitelkta. Minima kūrybinės grupės kelionė į Pietų Korėją neįvyko, o filmavimus Meksikoje parengiamųjų spektaklio darbų etape finansavo kita viešoji įstaiga. Su visa šia informacija esame supažindinę ir Kultūros ministeriją, kuri skyrė finansavimą spektakliui.
Klaidinančiai teigiama, kad spektaklio „Laukinė antis“ lėšos bus panaudotos spektakliui „Raganosiai“. Šiuo metu Kultūros ministerijai teikiamas prašymas spektakliui numatytas lėšas panaudoti kitiems LNDT projektams. Jau anksčiau skelbėme, kad „Laukinės anties“ premjera atšaukta, įvertinus faktą, jog O. Koršunovas nesilankė suplanuotose spektaklio repeticijose, todėl šio spektaklio kūrybinis procesas buvo sustojęs. Režisierius taip pat nepateikė tokio elgesio paaiškinimo.
Didelio dėmesio sulaukusius spektaklius „Išvarymas“, „Tartiufas“ ir „Katedra“ režisierius Oskaras Koršunovas per pastarąjį dešimtmetį pastatė LNDT Didžiojoje scenoje, kuri, kaip visiems žinoma, šiuo metu yra rekonstruojama. Pagal galimybes spektakliai ir toliau rodomi, tačiau dėl sudėtingos scenografijos ir didelės aktorių trupės sunku rasti tinkamas erdves jų rodymams.
Dėjome pastangas visuomenei parodyti spektaklį „Išvarymas“, todėl prasidėjus rekonstrukcijai jis buvo rodomas net trijose didelėse arenose Vilniuje, Šiauliuose ir Panevėžyje, taip pat Klaipėdos Žvejų rūmuose. Vis dėlto, dėl didelių šio spektaklio rodymo kaštų tai tebuvo laikinas sprendimas.
„Tartiufas“ nuo rekonstrukcijos pradžios buvo parodytas beveik 30 kartų kitose, ne LNDT erdvėse: Vilniaus senajame teatre, Kaune, Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Marijampolėje. Primename, kad rekonstrukcijos laikotarpiu teatras taip pat susidūrė su karantino ribojimais, kai spektaklių nebuvo galima rodyti apskritai arba itin mažam žiūrovų skaičiui. Paskutinį kartą „Tartiufas“ rodytas 2022 m. gegužę Vilniaus senajame teatre. Ateinantį kovą ir balandį jį vėl planuojama rodyti Vilniuje.
Primename ir tai, kad dėl tebevykstančios rekonstrukcijos teatro darbuotojai neturi savo kabinetų ir dirba visose teatro erdvėse – nuo fojė, vestibiulių, repeticijų salių iki scenų, kadangi rekonstrukcijos prioritetas – modernizuoti teatro scenas ir žiūrovų erdves. Darbuotojai, priešingai nei teigiama paviešintoje informacijoje, vykdo visas savo funkcijas, dalyvauja susirinkimuose ir LNDT renginiuose, kaip priklauso pagal funkcijas. 2021 m., teatrui vykdant rekonstrukciją ir įvedus karantino ribojimus, kai veikla aktyviai buvo vykdoma vos penkis mėnesius, buvo parodyta virš 60 spektaklių, surengta virš 90 edukacijos renginių, pristatytos 3 premjeros, surengtas festivalis „Versmė“.
Šiais metais parodyta beveik 200 spektaklių ir išleistos 5 premjeros. Viena iš jų, „Sirenų tyla“, režisuota Lauros Kutkaitės, jau sulaukusi ir svarbaus tarptautinio įvertinimo Dresdeno festivalyje. Spektakliui „Respublika“ buvo patikėta uždaryti vieną svarbiausių meno renginių – tarptautinę Rūro trienalę Vokietijoje, jis gastroliavo Miuncheno Kammerspiele teatre.
Žiniasklaidoje taip pat neteisingai skelbiama apie tai, esą LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis eina šias pareigas ilgiau nei numatyta teisės aktuose. Įstatymas, ribojantis valstybinių teatrų vadovų kadencijas, įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Kadangi įstatymas netaikomas atgaline tvarka, generalinis direktorius M.Budraitis galės pretenduoti į šį postą ir pasibaigus dabartinei kadencijai.
Šiuo metu rekonstruojame Didžiąją salę ir kitais metais pakviesime žiūrovus į atnaujintus Didžiosios salės spektaklius. Iki tol kviečiame žiūrovus apsilankyti LNDT spektakliuose, rodomuose naujai pastatytose Naujojoje ir Mažojoje salėse.