Po popiežiaus Pranciškaus mirties – nerimą sukėlusi dėmė ant jo veido: pateikė paaiškinimą

Pašarvotas popiežius Pranciškus / „Scanpix“ nuotr.
Pašarvotas popiežius Pranciškus / „Scanpix“ nuotr.
Šaltinis: Žmonės
A
A

Po popiežiaus Pranciškaus mirties ant jo veido pastebėta tamsi žymė. Tai sukėlė nemažai spėlionių. Galiausiai medicinos ekspertai paaiškino, dėl ko ši mėlynė galėjo atsirasti.

Kai buvo paviešintos atvirame karste gulinčio popiežiaus Pranciškaus nuotraukos, ant jo veido kairės pusės ne vienas pastebėjo nemažą mėlynę.

Tai sukėlė kai kurių žmonių sumaištį. Mat vos viena diena anksčiau, per paskutinį viešą pasirodymą Velykų sekmadienį, popiežiaus veidas buvo be žymių, nors Pranciškus ir atrodė nusilpęs, rašo ispanų leidinys „Diario AS“.

Taigi iš kur galėjo atsirasti ši mėlynė? „Diario AS“ to paklausė kelių medicinos ekspertų.

Pasak jų, labiausiai tikėtinas paaiškinimas – popiežius galėjo nukristi po patirto insulto. Madrido hematologas pridūrė, kad jei Pranciškus vartojo kraują skystinančius vaistus, net nedidelis smūgis ar spaudimas galėjo lemti didelės mėlynės atsiradimą.

Tačiau nors minėta versija yra realiausia, portale en.as.com pateikiami ir kiti galimi paaiškinimai:

Kritimas, fizinė trauma prieš mirtį. Jei popiežius Pranciškus nukrito ar kaip nors susižeidė prieš mirtį, dėl patirtos traumos galėjo atsirasti mėlynių. Tokie sužalojimai, vadinami priešmirtinėmis traumomis, atsiranda, kai širdis dar tebeplaka, todėl kraujas susikaupia po oda.

Kūno judinimas po mirties. Mėlynes primenančios žymės po mirties kartais atsiranda dėl elgesio su kūnu. Tai gali atsitikti transportuojant, rengiant velionį, ruošiant jį skrodimui. Toks scenarijus labiau tikėtinas, kai žmogus garbaus amžiaus ar fiziškai nusilpęs, nes su amžiumi odos kapiliarai tampa jautresni.

Hipostazė. Tai natūralus pomirtinis procsas, kai nustojus plakti širdiai kraujas dėl gravitacijos nusėda apatinėse kūno dalyse. Jeigu popiežius ilgą laiką gulėjo veidu žemyn ar pasukęs galvą, toje vietoje galėjo susikaupti kraujo, o patamsėjimas priminti mėlynę.

Cianozė. Šiuo terminu apibūdinamas reiškinys, kai kraujyje smarkiai sumažėjus deguonies (dažnai tai įvyksta dėl širdies ar plaučių nepakankamumo), odos spalva tampa melsva. Tai gali pasireikšti paskutinėmis gyvenimo akimirkomis.

Žmonės.lt primena, kad Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus mirė pirmadienio, antrosios Velykų dienos, rytą. Jam buvo 88 metai.

„Brangiausi broliai ir seserys, su giliu liūdesiu turiu pranešti apie mūsų Šventojo Tėvo Pranciškaus mirtį“, – sakoma kardinolo Kevino Farrello pareiškime, kurį Vatikanas paskelbė platformoje „Telegram“.

„Šį rytą 7 val. 35 min. (vietos, 8 val. 35 min. Lietuvos laiku) Romos vyskupas Pranciškus grįžo į Tėvo namus“, – teigta pranešime.

Vėliau Vatikanas pranešė, kad popiežius Pranciškus mirė nuo insulto ir negrįžtamo širdies nepakankamumo.

Popiežius Pranciškus paskutinį kartą viešai pasirodė Velykų sekmadienį. Nepaisant to, kad atrodė labai silpnas, jis palaimino tūkstantinę minią tikinčiųjų iš Šventojo Petro bazilikos balkono.

„Broliai ir seserys, laimingų Velykų“, – tarė jis iš to paties balkono, kuriame 2013 m. kovo 13 d. buvo pristatytas pasauliui kaip 266-asis popiežius.