Paaiškino, kas po popiežiaus Pranciškaus mirties nutiks garsiajam jo žiedui

Popiežius Pranciškus / AP/„Scanpix“
Popiežius Pranciškus / AP/„Scanpix“
Šaltinis: 15min.lt
A
A

Antrąją Velykų dieną Vatikanas pranešė, kad mirė Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus (1936–2025). 88-erių argentinietis pontifikas mirė nuo insulto, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.

Paaiškino, kas po popiežiaus Pranciškaus mirties nutiks garsiajam jo žiedui

Taip vadinamas žvejo žiedas, kurio istorija siekia mažiausiai XIII amžių, yra viena iš labiausiai atpažįstamų popiežiaus regalijų. Žiedą, pavadintą šventojo Petro, kuris buvo žvejys ir, pagal katalikų tradiciją, pirmasis popiežius, vardu, popiežius Pranciškus nešiojo per iškilmingus renginius visus 12 savo valdymo metų. Jį bučiavo nesuskaičiuojama daugybė ištikimų pasekėjų, tačiau jis greičiausiai bus sunaikintas, paaiškino CNN.

Pagal tradiciją mirusio pontifiko signetinis žiedas bus sunaikintas tarp Vatikano sienų arba bent jau bus panaikinti jo skiriamieji simboliai. Tokio ritualo šaknys praktiškos.

Žvejo žiedas ir pakabukas tradiciškai tarnavo kaip oficialūs antspaudai oficialiems laiškams ir dokumentams, vadinamiesiems popiežiaus raštams. Kiekvienam naujam popiežiui buvo išduodami nauji, o kad laiškai ar dekretai nebūtų suklastoti po mirties, abu jie būdavo sudaužomi plaktuku. Nuo 1521 m. iki 2013 m. būtent taip ir buvo daroma.

„Tai tolygu prisijungimo duomenų atėmimui iš socialinės žiniasklaidos paskyros, – komentavo CNN korespondentas Vatikane Christopheris Lambas. – Būtent to ir buvo siekiama – sustabdyti apsimetėlius, naudojančius netikrus antspaudus ant dokumentų.“

Pagal konvenciją Šventosios Romos Bažnyčios kamerlingas, vyresnysis kardinolas, paskirtas prižiūrėti perdavimą, kardinolų kolegijos akivaizdoje sunaikindavo žiedą ir pakabuką.

Ši praktika tęsėsi dar ilgai po to, kai šie daiktai nebebuvo naudojami kaip antspaudai (XIX a. viduryje juos funkcionaliai pakeitė antspaudas).

Tačiau kai Pranciškaus pirmtakas popiežius Benediktas XVI tapo pirmuoju atsistatydinusiu popiežiumi per pastaruosius šešis šimtmečius, buvo pradėta nauja tradicija: žiedo paviršiuje kaltu buvo iškaltas gilus kryžius.

„Manau, kad atsirado jausmas, jog žiedo naikinti nereikia“, – sakė Ch.Lambas, kurio nuomone, bėgant metams sumažėjo grėsmė, kad kas nors bandys apsimesti popiežiumi.

Tikimasi, kad dabartinis kamerlingas Kevinas Josephas Farrellas, airių kardinolas, kurį Pranciškus į šias pareigas paskyrė 2023 m., paseks tradicija ir sunaikins žiedą prieš konklavą – procesą, kurio metu bus renkamas kitas popiežius.

Bučiuoti ar nebučiuoti

Nors signetinio žiedo vaidmuo buvo labai įvairus, jis simbolizuoja popiežiaus autoritetą, tačiau priklausomai nuo pontifiko jo vaidmuo labai skyrėsi.

Šiuo požiūriu Pranciškus nukrypo nuo kai kurių savo pirmtakų linijos. Pavyzdžiui, Benediktas XVI rinkosi žiedą nešioti kasdien, o popiežius Jonas Paulius II dažnai nešiojo kitą žiedą (arba žiedo formos kryželį) kaip savotišką faksimilę.

Pranciškus žvejo žiedą nešiojo per oficialias ceremonijas, tačiau kasdieniam naudojimui jį iškeitė į paprastą sidabrinį žiedą iš kardinolo laikų.

Taip pat mano, kad Pranciškui buvo nemalonus žiedo bučiavimo aktas: 2019 m. pradžioje jis buvo nufilmuotas, kaip kelis kartus atitraukia ranką, kai pasekėjai bando tai padaryti, nors vėliau Vatikanas teigė, kad taip jis norėjo sumažinti mikrobų plitimą.

Žvejo žiedai per amžius kito. Dauguma jų turėjo šventojo Petro ir Šventojo Sosto raktų atvaizdą, primenantį tą akimirką, kai jam buvo įteikti dangaus raktai. Vėliau jie dažnai atspindėdavo to meto madas arba atitinkamo popiežiaus etosą.

Juos paprastai rankomis gamina auksakalys, nors popiežius Pranciškus nesilaikė šios tendencijos ir sukūrė „perdirbtą“ žiedą, kaip teigia Ch.Lambas.

Laikydamasis kuklaus požiūrio, Pranciškus nusprendė neužsakyti naujo dirbinio sukūrimo, bet „panaudojo Pauliaus VI sekretoriaus žiedą“.

Pasak Ch.Lambo, Pranciškus visada mėgo sutikti žmones ten, kur jie yra – paspausti ranką ar apkabinti tuos, kuriuos ištiko nelaimė, – ir nebuvo tas, kuris tikėjosi, kad susitikę su juo žmonės atsiklaups ir pabučiuos jo žiedą.