Vytautas Montvila – Poetas, taip ir nepamatęs Lenino

Vytauto Montvilos nuotrauka išspausdinta laikraščio „Tarybų Lietuva“ 1941 metų birželio 8 dienos numeryje. Jame Alpas Liepsnonis (Kukanka) rašo: „Lietuvai tapus tarybine, Vyt. Montvila, įgijęs laisvą žodį, pasirodė kaip vienas stipriausių mūsų krašto poetų“ / Maironio lietuvių literatūros muziejaus
Vytauto Montvilos nuotrauka išspausdinta laikraščio „Tarybų Lietuva“ 1941 metų birželio 8 dienos numeryje. Jame Alpas Liepsnonis (Kukanka) rašo: „Lietuvai tapus tarybine, Vyt. Montvila, įgijęs laisvą žodį, pasirodė kaip vienas stipriausių mūsų krašto poetų“ / Maironio lietuvių literatūros muziejaus
Daiva VILKELYTĖ
Šaltinis: Žmonės
A
A

Sovietmečiu Vytauto MONTVILOS (1902–1941) vardu vadintos gatvės ir mokyklos. Jo eiles apie Leniną, komunistų partiją, Raudonąją armiją ir revoliuciją įvairių švenčių proga šaižiais balseliais aktų salėse skandavo pionieriai.

Šiandien jo poezijos rinktinė – 120 eilėraščių ir kelios poemos – ilsisi specialiuosiuose bibliotekų fonduose. Desovietizacijos vėjai Vytauto Montvilos ekspoziciją iš Lietuvos rašytojų muziejaus išpūtė į Kauno Vaikų literatūros muziejaus fondus. Vytauto parke stovintis Montvilos biustas, sukurtas skulptoriaus Kosto Narkevičiaus, buvo perkeltas į bendrovės „Kauno keliai“ sandėlius, o iš ten 2004 metais – į Grūto parką.

Garliavos Jonučių mikrorajone užsilikusi vienintelė Lietuvoje Vytauto Montvilos gatvė. Pernai baigtas šios gatvės rekonstrukcijos planas. Todėl prasminga išsiaiškinti – kas gi buvo tas 1941-ųjų liepą Kauno VII forte nacių sušaudytas poetas?