Poetė Edna St. Vincent Millay: kodėl visos amerikietės norėjo būti panašios į ją?

Edna St. Vincent Millay buvo ne tik poetė: ji kovojo už moterų teises ir kaip Nancy Boyd rašė istorijas, kurios įkvėpdavo amerikietes / Getty nuotrauka
Edna St. Vincent Millay buvo ne tik poetė: ji kovojo už moterų teises ir kaip Nancy Boyd rašė istorijas, kurios įkvėpdavo amerikietes / Getty nuotrauka
Julė Šiurkutė
Šaltinis: Žmonės
A
A

Edna St. Vincent MILLAY (1892–1950) – kultinė poetė, pirmoji gavusi Pulitzerio premiją. Buvo metas, kai visos amerikietės norėjo būti panašios į ją – laisvą, drąsią, seksualią.

ŽVAIGŽDĖ. Rašytojas Thomas Hardy sakė, kad Amerika davė pasauliui du gerus dalykus: dangoraižius ir Millay. Jo kolega Edmundas Wilsonas taip žavėjosi Ednos kūryba, kad pasipiršo jai. Millay buvo populiaresnė už roko žvaigždę ir kaupė literatūros premijas, nes kritikai leipo nuo jos poezijos. Bet menininkė negalėjo tiesiog sėsti prie stalo ir ieškoti, kokie žodžiai rimuojasi, kokios frazės skamba. Jos kūryba buvo kaip amerikietiški kalneliai: tai – dangus, tai – praraja. Mūzų antskrydžiai priklausė nuo to, kas vyksta pasaulyje, poetės nuotaikų, jos prasidedančios ar išsekusios meilės, sveikatos, oro.

KONKURSAS. Millay karjera prasidėjo pasakiškai. 1912-aisiais dvidešimtmetės opusas „Renesansas“ išgarsino konkursą „Lyrikos metas“. Dalyvių buvo tūkstančiai, bet iškart tapo aišku, kad Edna neturi konkurentų. Skandalą įplieskė nepriklausomi kritikai, kai ji pelnė tik ketvirtąją vietą. Šis įvykis ne tik išgarsino Millay: poetė Caroline B. Dow sumokėjo už mergaitės mokslus Niujorko Vassaro meno koledže. Žvaigždutės mama, menkai uždirbanti slaugė, to padaryti negalėjo.