Populiariausi vestuvių fotografai: Lina Aidukė vestuves paverčia meno kūriniu

Lina Aiduke 046
Lina Aiduke 046
Šaltinis: Žmonės.lt
A
A

Vilnietės Linos Aidukės kelias į fotografiją nebuvo tiesus: ji baigė architektūros studijas ir dirbo architekte, kai sykį atsitiktinai nufotografavo vestuves. „Fotografija mane pati „pasiėmė“ ir išsivedė, - juokiasi moteris, vestuves fotografuojanti jau septintą sezoną. - Man tai ne tik darbas – tai gyvenimo būdas.“

Kartais Linai tenka fotografuoti ypatingas šventes ir užsienyje, bet dažniausiai ji dirba Lietuvoje. „Stengiuosi per sezoną nufotografuoti iki penkiolikos vestuvių, - pasakoja. – Praeityje yra buvę ir maratoninių skaičių, bet tuomet imi labai aiškiai suvokti, kad reikia sugebėti įvertinti savo fizines galimybes, o kiekis tikrai nelemia kokybės.“

Linos Aidukės vestuvinės fotografijos
Linos Aidukės vestuvinės fotografijos / "Lina Aiduke Photography"

Iš kolegų būrio Lina Aidukė išsiskiria ypač meniška akimi, subtiliu vaizdo ir šviesos pojūčiu. Jos užfiksuotos akimirkos – tikros, natūralios, be dirbtinumo, banalumo ir patoso. Jos fotografijos tarsi susidėlioja į filmą, o jaunieji ne visuomet ir pajunta esą sekami fotoobjektyvo akies. „Man svarbiausia nuotraukose papasakoti tikrą vestuvių istoriją, - prisipažįsta fotografė. – Džiaugiuosi, jei pavyksta į tai pažvelgti kūrybiškai, peržengti įprastas vestuvių ribas, improvizuoti su jaunaisiais jų asmeninei fotosesijai skirtu metu. Jaunieji mano vizijoms paprastai neprieštarauja: juk dauguma porų, rinkdamosi fotografą, jau būna susipažinusios su jo stilistika ir žino, ko tikėtis. Aš darau tai, kas man patinka, turiu savo matymą, o kam tai miela – tiesiog ateina pas mane. Manau, fotografui labai svarbu turėti savo braižą, o jauniesiems - juo pasitikėti: tuomet galima tikėtis tikrai gero rezultato.“

Linos Aidukės vestuvinės fotografijos
Linos Aidukės vestuvinės fotografijos / "Lina Aiduke Photography"

Gebėjimas prisitaikyti prie netikėtų situacijų, kurių neišvengiamai nutinka vestuvėse, - irgi būtina savybė geram fotografui. „Tų siurprizų pasitaiko daug, sunku net vieną išskirti, - šypsosi Lina. - Pamenu jaunikį be kelnių: pamiršo jas namuose, kitame mieste, tad paskutiniu momentu jo broliui teko nusimauti ir paskolinti savąsias. Šios jaunavedžiui buvo gerokai per mažos, bet privalėjo įtilpti – antraip būtų pavėlavęs į ceremoniją, o kunigas pasitaikė itin griežtas. Tėvai, išvykę parvežti jaunikio kelnių, taip ir nespėjo į sūnaus santuokos ceremoniją... Buvo ir liūdna, ir komiška. Yra pasitaikęs ir pamestas nuotakos žiedas, ir per maža suknelė, kuri niekaip nenorėjo užsisegti. Buvo atšauktų vestuvių, nes jaunieji išsiskyrė jas beplanuodami. Daug ko nutinka, bet dažniausiai viskas baigiasi gerai.“