Požeminis ežeras, nukritęs sietynas ir paslaptingas vyras: kaip gimė „Operos fantomas“

„Operos fantomas“ / Vida Press nuotrauka
„Operos fantomas“ / Vida Press nuotrauka
Grytė Liandzbergienė
Šaltinis: Žurnalas „Legendos“
A
A

Tamsūs Paryžiaus operos požemiai, žvakių šviesoje mirguliuojantis ežeras, kaukėtas vyras, kurio niekas taip iki galo ir nepažino, ir meilė, virtusi manija. Praėjus daugiau kaip šimtmečiui nuo tada, kai pasaulis pirmąsyk išgirdo „OPEROS FANTOMO“ istoriją, ji iki šiol kelia šiurpulius – lyg tarp sunkių aksominių teatro užuolaidų vis dar girdėtum tylius žingsnius.

Andrew Lloydo Webberio miuziklas „Operos fantomas“ šiandien laikomas viena didžiausių teatro legendų pasaulyje. Tačiau jo istorija prasidėjo gerokai anksčiau, nei jį išvydo milijonai žiūrovų ir aplankė Brodvėjaus šlovė. Ir prasidėjo ji nuo tikrų faktų: tikrų rūmų, realybėje sklandžiusių paryžietiškų gandų bei tikro žmogaus apsėdimo.

Ir vaiduokliams reikia meilės

1909–1910 metais prancūzų rašytojas Gastonas Leroux išleido romaną „Operos fantomas“. Buvęs žurnalistas, turintis uoslę įdomioms istorijoms, jau tada garsėjo kaip kriminalinių dramų autorius, mėgstantis realybę supinti su mistika. Leroux tvirtino, kad knyga nėra vien lakios fantazijos vaisius – dalis istorijos paremta tikrais įvykiais, nutikusiais Paryžiaus operos ir baleto teatre „Palais Garnier“.