„Lietuvai savo pirmosios nepriklausomybės laikų menininkus tenka susirinkti iš naujo“, – kartoja menotyrininkai. Tai tinka kalbant ir apie Australijoje prieglobstį radusį dailininką, grafiką, pedagogą Vaclovą Rataiskį, kuris dėl užsieniečiams sunkiai ištariamos pavardės tapo Vaclovu RATU (1910–1973). Sidnėjuje gyvenanti dailininko dukra balerina, menininkė Ramona RATAS – tėčio gyvenimo ir kūrybos liudininkė.
Ar žinote savo giminės istoriją?
Nepamenu prosenelio vardo, žinau tik pavardę – Rataiskis. Lenkas, dvarininkas. Už dalyvavimą 1863 metų sukilime prieš caro valdžią buvo nuteistas. Slapstydamasis bėgo iš tuometinės Lenkijos teritorijos į Lietuvą. Alytaus apskrityje, Paseirės kaime, toliau nuo pagrindinių kelių nusipirko vandens malūną. Čia prosenelis susilaukė vaikų, bet tik vienas sūnus Juozapas liko gyventi Lietuvoje, kiti išvyko į Lenkiją ir Ukrainą. Gyvenusieji Ukrainoje išmirė per Holodomorą – 1932–1933 metų badą, nors senelis ir siųsdavo jiems maisto.
Vienas iš keturių Juozapo Rataiskio vaikų – mano tėvelis Vaclovas. Gabumai dailei pasimatė labai anksti, todėl baigė Kauno meno mokyklą, mokėsi pas garsųjį Adomą Galdiką. Vėliau pusę metų stažavosi Italijoje – Romoje, Venecijoje, Florencijoje. Grįžęs į Kauną iškart gavo vyriausiojo kuratoriaus-vedėjo darbą Vytauto Didžiojo kultūros (dabar – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės) muziejuje.