Prancūzų virtuvės perlai: 20 receptų

Plonieji blyneliai​

„Crêpes“ – tai labai ploni blyneliai, kilę iš Prancūzijos, Bretanės regiono. Šiandien jie populiarūs daugelyje pasaulio šalių: pietums ar vakarienei kepami grikių miltų blyneliai su nesaldžiais įdarais, o pusryčiams ar desertui mėgaujamasi saldžiais „crêpes“ su vaisiais, uogomis, šokoladu, karamele ir kitais priedais, nuo kurių visiems smaližiams net širdis apsąla...

Pavadinimas crêpes kilęs iš prancūzų kalbos žodžio crispa, reiškiančio „susuktas“. Iš tiesų į šiuos prancūziškus blynelius susukami įvairūs įdarai: nuo kreminio sūrio su uogomis iki įvairių nesaldžių daržovių ar net mėsos įdarų. Saldūs blyneliai paprastai ruošiami su kvietiniais, o nesaldūs – grikių miltais.

Kiti ingredientai, naudojami blynelių tešlai, yra labai paprasti ir beveik visada randami kiekvienos šeimininkės namų virtuvėje: kiaušiniai, pienas, sviestas, žiupsnelis druskos. Kartais saldieji crêpes pagardinami lašeliu vanilės ekstrakto ar šaukštu nutarkuotų citrinų žievelių, o nesaldūs – saujele kapotų žolelių.

Šie blyneliai kepami labai gerai įkaitintoje keptuvėje. Į ją pilamas samtis skystos tešlos ir greitais judesiais tolygiai paskirstomas visoje keptuvėje. Nors mažo skersmens apvalioje keptuvėje blynelius iškepti lengviau, tradiciniai crêpes yra didesni ir visuomet taisyklingai apvalūs: tokie, į kuriuos būtų galima suvynioti įdarą. Prieš kepant crêpes, reikia žinoti kelias pagrindines taisykles. Pirma, jų tešla turi būti labai skysta, liesos grietinėlės tirštumo. Antra, sumaišius tešlą, reikia leisti jai pailsėti bent valandą ar net per naktį, kol tešla „subręs“. Trečia, labai svarbu neįpilti į keptuvę per daug tešlos, nes tuomet blyneliai keps ilgiau ir bus kur kas storesni nei tikrieji crêpes.

Pagrindinis skirtumas tarp paprastų blynų ir crêpes – kepimo milteliai. Kone visada jie naudojami paprastiems blynams kepti ir niekada – maišant crêpes tešlą. Taigi, priešingai nei išsipūtę ir purūs blynai, crêpes yra plonyčiai, traškiais krašteliais.

Žymusis kepenėlių paštetas

Ar žinote, kad 2005 m. Prancūzijoje „Foie gras“ paskelbtas nacionaliniu ir gastronominiu kultūros paveldu?

Vieno žymiausių prancūzų virtuvės kūrinių žąsų ar ančių kepenėlių pašteto „Foie gras“ (lietuvių k. „riebios kepenys“) receptas buvo sukurtas senovės Romos gurmanų. Įdomu, kad šis patiekalas vis tobulinamas. Todėl prancūzų virtuvės virtuozų dėka visas pasaulis gali mėgautis išskirtinio skonio ančių, žąsų kepenėlių paštetais.

Šiuolaikinėje prancūzų virtuvėje riebiosios ančių, žąsų kepenėlės komponuojamos net su tokiais delikatesais kaip trumai, austrės, pankoliai, paruoštą paštetą dažnai siūloma pagardinti egzotiškų vaisių ar uogų padažu ar džemu, užkąsti graikiniais riešutais ar konservuotomis arba likeryje mirkytomis figomis.

Tradiciškai „Foie gras“ tiekiamas užkandžiui (pasak prancūzų virtuvės šefų, tada skonio receptorių jautrumas didžiausias), viršų pabarsčius šviežiai maltais pipirais arba ant riekelių užkrėtus troškintų figų. Prancūzams įprasta „Foie gras“ riekeles tiekti ir ant traškių salotų lapų, baltos duonos skrebučių arba tiesiog šaldytuve atšaldytose serviravimo lėkštelėse.

RECEPTAS. Žąsų kepenėlių paštetas lietuviškai 

1. Nuplautas, nuvalytas kepenėles (išpjaukite plėves) užpilkite pienu, įmeskite cinamonų lazdelę, įberkite žiupsnį cinamono ir pusei paros palikite pasimarinuoti.
2. Išgriebusi gerai nuspauskite ir apkepkite svieste, pabarsčiusi šviežiais smulkintais čiobreliais, apšlaksčiusi baltuoju romu.
3. Į keptuvę įpilkite grietinėlės ir apie pusvalandį kepenėles patroškinkite. Pagal skonį pasūdykite, pagardinkite šviežiai maltais juodaisiais pipirais, sumaišykite.
4. Sudėkite į plakimo indą ir suplakite elektriniu plakikliu.
5. Įdėkite sviesto (nepamažinkite, antraip pašteto nesuraikysite, teks kabinti šaukšteliu), išmaišykite.
6. Masę sukrėskite ant maistinės plėvelės ir susukite „dešrelę“. Padėkite į šaldytuvą, kad sustingtų.  

Štai dar šūsnis prancūzų virtuvės patiekalų. Skanaukite į sveikatą: