Prasidėjo „sausainiukų“ metas, arba Kaip įvykdyti naujametį pažadą – pradėti sportuoti
Treniruočių studijos „Body lounge“ duris kasdien praveria būrys nuolatinių lankytojų, o sausio mėnesį dažniau galima išvysti naujų veidų. Pasak studijos vadovo Regimanto Lukoševičiaus, kasmet sausį jis stebi didesnį srautą lankytojų. Juokaudamas sako, jog tai „sausainiukai“ – tie, kurie sausio pirmąją padeda sausainius atgal į lėkštutę, nes pažadėjo mankštintis. Tik visa bėda, kad jau vasario pabaigoje „sausainiukų“ treniruočių studijoje nelieka...
Ko reikia, kad naujametis ryžtas keisti gyvenimą neišgaruotų po kelių mėnesių? Svarbiausi patarimai iš ekspertų ir besimankštinančiųjų lūpų.
Kas padeda išlikti ryžtingu?
Kasmet dalis žmonių, daugelį metų gyvenusių be judėjimo ir sveikos gyvensenos principų, sausio pirmą atranda motyvaciją ir imasi gyvenimo būdo pokyčių. Pasak treniruočių studijos „Body lounge“ vadovo, asmeninio trenerio Regimanto Lukoševičiaus, toks žmogus labai lipa iš savo komforto zonos, ir vidinis pasipriešinimas bus didesnis negu to, kuris po truputį bando įdiegti pokyčius į savo kasdienybę.
„Nežinau, ar yra tokia statistika, bet man rodos, kad tik 1 procentui iš tų, kurie ryžosi pokyčiams Naujųjų metų proga, pavyksta savo sprendime išlikti. Praktika rodo, kad jų ryžtas trunka iki vasario pirmos ar šiek tiek ilgiau. Nereikia galvoti, kad su nauju kalendoriumi iš niekur atsiras nauji įpročiai“, – sako Regimantas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Psichoterapeutė Daiva Žukauskienė: „Po švenčių jaučiatės kaip subliuškęs balionėlis? Tai normalu“
Paklaustas, kaipgi išlikti tvirtam savo sprendime gyventi sveikiau, asmeninis treneris R.Lukoševičius sako, jog kartais pravartu apie tai papasakoti artimiesiems, draugams. „Gal kai kuriems kitų nuomonė, įsipareigojimas prieš kitus yra svarbūs, kartais toks būdas suveikia, padeda išlikti savo pasiryžime.
Jeigu žmogus labiau linkęs tikėti tik savimi, tuomet sunkiau, nes nuolat reikia atrasti kažkokių vidinių motyvacijų. Tada įkvepia knygos, filmai, asmeniniai pavyzdžiai ar nutikimai sporte, bendruomenėje. Čia, sakyčiau, sunkesnis kelias, nes kartais galima neteisingai pasirinkti“, – sako Regimantas.
Anot jo, žmonės dažnai neteisingai renkasi (ir suklaidinti lūkesčiai, nusivylimai juos stūmia atgal) arba pradeda į viską žiūrėti labai skeptiškai. Pavyzdžiui, pasirenka sau visai netinkantį būdą – susigundė, nes pasakė kaimynas, nes išgirdo per televizorių.
„Blogas pasirinkimas, kai žmogus nori mesti svorį, o eina į jogą, nori gerinti ištvermę, o lanko pilatesą. Reikia išsiaiškinti esminius dalykus, kaip žiūrite į sportą – kaip į rezultatų siekimą ar kaip į procesą, sveikatos stiprinimą?“, – klausia asmeninis treneris.
Sveikos pokyčių proporcijos
„Jeigu sausio mėnesį mes imam viską keisti, tai visuomet patiriam didelį diskomfotą, šoką, organizmas viską atmes morališkai ir fiziškai. Tada nusiviliam savim, prasideda dar gilesnės bėdos, gal net depresija. Reikia viską daryt žingsnis po žingsnio.
Reikia pradėti galbūt net ne nuo sporto. Jeigu nusprendei sportuoti ir sportą naudoti kaip pagalbinę priemonę svoriui mesti, tai reikia daryti labai laipsniškai ir numatant, kad jeigu šiemet galvoju kažką keisti, tai pradėsiu tą daryti pavasarį.
Nereikia laukti, kol nutiks bėda, ir tada jau galėsi gyventi sveikai, nes dirbti negalėsi, viskas jau bus prarasta. Reikia atrasti laiko tada, kai dar turi sveikatos.
Pasakai sau, kad kovo mėnesį bėgsi vieną kartą per savaitę – savaitgalį, ryte. Tikslas yra. Ką daryti iki kovo mėnesio? Tai parengiamųjų darbų laikas, per kurį galima susidėlioti mitybos planą, vasarį suplanuoti būsimų treniruočių planą. Siūlau pradėti nuo pusryčių – juos turėtų sudaryti vaisiai, baltymai, košės, sveiki angliavandeniai. Jau per mėnesį bus įvykdytas nemažas pokytis. Jeigu jis išliks dar vieną mėnesį, tai bus pasiekimas, kuris virs įpročiu“, – pataria treneris.
Sveika gyvensena yra nuolatinis procesas, tai, su kuo reikės gyventi kiekvieną dieną. Todėl labai svarbu, kad tie pokyčiai galėtų virsti jūsų gyvenimo dalimi.
Pasak trenerio, jeigu kasdien dūsausite valgydami tai, kas jums nepatinka, ar mankštindamiesi per prievartą, nieko gero iš tokių pokyčių nebus – jūs paprasčiausiai greitai viską mesite ir grįšite prie jums įprastos gyvensenos.
TAIP PAT SKAITYKITE: 20 priežasčių, kodėl nekrinta svoris
Kur „duoda“ tos motyvacijos?
„Kartais atrodo, kad gyventi sveikiau lengviau, ir motyvacija kokį tūkstantį kartų didesnė tų, kurie pasiekia, vaizdžiai sakant, savo sveikatos dugną. Tada nesunku į eketę įšokti žiemą, nes ką ten prarasi, blogiau jau nebus. Neretai vyresniame amžiuje pradėti gyventi sveikai yra lengviau. Mes vis dažniau sulaukiame vyresnių lankytojų, kurie po darbo reabilitacijos klinikose suvokia, kad patiems mankštintis nepavyks, jie mato, jog pagal jų sveikatos būklę pilatesas ir kalanetika jiems tinka. Ir daugelis sąmoningai lanko treniruotes, jų motyvacija labai didelė“, – sako Regimantas.
Anot treniruočių studijos vadovo, motyvacijai gyventi sveikiau labai padėtų asmeninis suvokimas, jog pirmiausia reikia rasti laiko sau, paskui jau darbui, kitų bėdoms. „Nereikia laukti, kol nutiks bėda, ir tada jau galėsi gyventi sveikai, nes dirbti negalėsi, viskas jau bus prarasta. Reikia atrasti laiko tada, kai dar turi sveikatos.
Žmonės dažnai vaidina labai didelius altruistus ir sako, kad neturi laiko mankštintis, nes turi dirbti, gelbėti pasaulį... Bet tik tol, kol ištinka bėda. Darbas, karjera, daugiau pinigų – ar tie prioritetai yra svarbiausi? Jei būsi sveikas – būsi mylimas; jei būsi mylimas – būsi laimingas. Nedidelę mankštelę galima padaryti namie, dar net iš lovos neišlipus. Tai gali būti antras įprotis po sveikų pusryčių“, – sako R.Lukoševičius.
Ir priduria, jog net priblėsus ryžtui svarbiausia – vėl bandyti. „Kartais žmonės patyrę vieną ar kitą nesėkmę iš karto atsitraukia ar pasiduoda. Prisiminkime, kokie yra kūdikiai, vaikai, kai jie pradeda eiti. Jie tūkstančius kartų pradeda, krenta, bet vėl stojasi ir eina. Kodėl jie taip daro? Nes nori patirti, pamatyti, išmokti, galėti daugiau.
Sportas duoda didesnę viso ko amplitudę, mes galime daugiau paimti, patirti, tampame ištvermingesni, mobilesni, stipresni. Galime slidinėti, pabėgioti pajūriu, nebijome nerti, lipti į kalnus, šokti parašiutu. Gyvenimas aktyviai gyvenančiam žmogui yra dosnus – apie tai verta galvoti, kai blėsta motyvacija gyventi sveikiau“, – šypsosi asmeninis treneris Regimantas Lukoševičius.
TAIP PAT SKAITYKITE: Asmeninis treneris R.Lukoševičius: Kol kūno kultūra vaikų darželiuose tik „ančiukų šokis“, rizikuojame virsti nutukusių žmonių tauta