Prezidentas Valdas Adamkus palaiko Lietuvos skautų siekį, jog Palangoje būtų sugrąžintas pasaulio skautų įkūrėjo Roberto Baden-Povelio gatvės pavadinimas: „Man atrodo tas turėjo būti padaryta su Nepriklausomybės atgavimu. Aš tik apgailestauju, jog iki šiai dienai nėra atitaisyta ta klaida, kurią sovietai padarė. Ne klaidą, bet nusikaltimą kurį sovietai padarė panaikindami Roberto Baden-Povelio pavadinimo gatvę“, – paklaustas, vertinimą išsakė prezidentas Valdas Admakus, kuris skautauti pradėjo dar Lietuvoje, o ir išeivijoje aktyviai įsijungė į skautų organizacijos veiklą.
Primintina, kad JAV ir kitose lietuvių išeivių bendruomenėse gausi skautų organizacija išlaikė skautiškas tradicijas, palaikė lietuvybę, kai tuo metu Lietuva buvo okupuota.
Gatvės vardo istorija
1933 m. rugpjūčio 17 d. Palangoje su gausia 650 britų skautų delegacija lankantis skautų įkūrėjui lordui R. Baden-Poveliui, tuomet dalyvavusiam čia vykusiame Lietuvos skautų XV jubiliejaus veiklos sąskrydyje / stovykloje, buvo skirtas didelis ir valstybės, ir miesto vadovų dėmesys. Su garbiu svečiu asmeniškai susitiko grafienė Antanina Sofija Tiškevičienė, prezidentas Antanas Smetona, Palangos burmistras Jonas Šliūpas. Tuomet svečio garbei buvo pavadinta gatvė bei suteikti aukščiausi skautų ir valstybės apdovanojimai. Po Lietuvos anekesijos ir okupacijos 1940 metais gatvė buvo pervadinta S. Dariaus ir S. Girėno vardu. Skautų organizaciją okupantai uždraudė, o jos turtą atėmė.
Skautai – svarbi Lietuvos istorijos dalis
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 5 tūkst. įvairioms skautiškoms organizacijoms priklausančių narių, veikiančių beveik visose savivaldybėse, kurie yra aktyvios pilietinės visuomenės dalis. „Lietuvoje skautų judėjimą įkūręs Petras Jurgelevičius-Jurgėla savo atsiminimuose yra rašęs, kad nuo 1918 m. iki 1940 m. skautais Lietuvoje galėjo būti apie 100 tūkst. vyrų ir moterų. Iškiliausi, šviesiausi to meto žmonės tapo skautų ir kitų jaunimo organizacijų vadovais suprasdami, kad svarbu ugdyti patriotiškus, savo šalį mylinčius ir ją kuriančius jaunuolius. Ir ši investicija labai pasiteisino: jaunimo organizacijose užaugę vaikai tapo pasipriešinimo dalyviais, organizatoriais ir netgi vadais okupacijų metu, išeivijoje – aktyviais lietuvybės puoselėtojais, pasilikę Lietuvoje – tyliais gerųjų darbų kūrėjais. Visais džiaugiamės ir didžiuojamės dar ir šiandien.
Žymiausi skautai: S. Kymantaitė Čiurlionienė, M. Avietėnaitė, P. Žižmaras, J. Šarauksas, V. Bulvičius, G. Akstinas, V. Adamkus, A. Ramanauskas-Vanagas, E. Spirgevičiūtė, kun. A. Saulaitis, kard. S. Tamkevičius, R. Rimantienė, prof. A. Avižienis. Skautų judėjimas yra neatsiejama Lietuvos istorijos dalis. Yra buvę keli bandymai anksčiau susigrąžinti gatvės pavadinimą, bet nuo šios vasaros ėmėmės dar ryžtingesnių žingsnių“, – pasakoja Lietuvos skautų istorijos koordinatorė Nomeda Bepirštytė.
Siekiama istorinio teisingumo
Minint 90-ąsias skautų įkūrėjo Roberto Baden-Povelio vizito mūsų šalyje metines Lietuvoje veikiančios skautų organizacijos kreipėsi į Palangos savivaldybę su prašymu grąžinti sovietinės okupacijos metu pakeistos gatvės pavadinimą.
Praėjusį savaitgalį buvo surengtas skautiškas pėsčiųjų žygis iš Klaipėdos į Palangą. O iškilmingoje eisenoje S. Dariaus ir S. Girėno gatve dalyvavo ir Palangos savivaldybės atstovai.
„Žygyje dideli ir maži skautai džiaugėsi galėdami ir tokiu būdu prisidėti prie istorinio teisingumo proceso bei atkreipti visuomenės dėmesį. Gatvės pavadinimo sugrąžinimas yra svarbus ne tik jaunimo organizacijos nariams, bet ir visai pilietinei visuomenei, kuri yra demokratinės valstybės vienas iš pagrindinių principų. Šia iniciatyva siekiama istorinio teisingumo, juk nevalia palikti okupantų sprendimus, kuriuos dabar bendru sutarimu galime pertvarkyti. Skautų įkūrėjo Roberto Banden-Povelio gatvės vardo sugrąžinimas yra daugiau nei nacionalinis reikalas, bet ir šventė milijonams skautų visame pasaulyje. Taip mes galime garsinti Lietuvą“, – aiškina Strateginių iniciatyvų centro vadovas Alkas Paltarokas.