Prie marsaeigio kūrimo prisidėjusi dr. S.Liukaitytė-Suszczynska – apie jo užduotis Marse ir svarbą mokslui

Simona Liukaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Simona Liukaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Simona Liukaitytė, 82menuliai.lt
Šaltinis: Žmonės
A
A

Vasario 18-ąją, įveikęs 480 mln. kilometrų ir itin sudėtingas nusileidimo sąlygas, Marse, Jezero krateryje, tyrimus pradėjo NASA marsaeigis „Perseverance“.

Apie marsaeigio pagrindinę misiją savo straipsniu, publikuotu portale 82menuliai.lt, dalijasi prie „Perseverance“ kūrimo prisidėjusi lietuvė, dr. Simona Liukaityte-Suszczynska.

Ši Raudonosios planetos tyrinėjimo misija ypatinga ne tik NASA, bet ir visos žmonijos istorijai. Marsaeigis pirmą kartą pradės kelių misijų reikalaujančią užduotį – parsiųsti į Žemę Marso uolienas, kurias tyrinėsiantys mokslininkai bandys atsakyti į klausimą, ar kadaise Žemę priminusioje planetoje kada nors egzistavo gyvybė.

Simona Liukaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.
Simona Liukaitytė / Asmeninio archyvo nuotr.

Bandinių paruošimas siuntimui į Žemę yra toli gražu ne vienintelė šio marsaeigio užduotis. Robotas analizuos Marso klimatą, geologinę praeitį ir dabartį, uolienų cheminę sudėtį, gyvybės ženklų egzistavimą. Dar vienas šios misijos tikslas – atsakyti į klausimus, kurie padės žmogui išsilaipinti ir išgyventi Raudonojoje planetoje. 

Nusileisti Marse yra labai sudėtinga – tik 40% visų žmonijos išsiųstų misijų buvo sėkmingos. Tikimybė saugiai nusileisti Marso paviršiuje yra mažesnė nei leidžiantis Žemėje, Mėnulyje, Veneroje ar Titane.

Kodėl marsaeigio nusileidimas yra įvardijamas kaip „Septynios siaubo minutės“ ir kodėl jis nusileisti turėjo pats, be tiesioginio NASA inžinierių valdymo? Daugiau skaitykite portale 82menuliai.lt.