Neįprastai šaltą tropinėje Floridoje 1986-ųjų sausio pabaigos rytą keli šimtai smalsuolių, susirinkusių Kanaveralo kyšulio paplūdimyje šalia Kennedy kosminių skrydžių centro, ir milijonai prie televizorių ekranų turėjo tapti įspūdingo įvykio liudininkais. Teko šiek tiek luktelėti – daugkartinio naudojimo erdvėlaivis „Challenger“ į savo dešimtąją misiją pakilo dviem valandomis vėliau, nei buvo planuota. Prabėgus dar 73 sekundėms plojimus ir džiugesio šūksnius pakeitė per minią – ir, regis, visą šalį – nuvilnijęs siaubo ir nevilties kupinas atodūsis... Sausio 28-ąją sukako 40 metų nuo vienos juodžiausių JAV kosmoso programos datų – dienos, kai įvyko ERDVĖLAIVIO „CHALLENGER“ KATASTROFA, nusinešusi visų septynių įgulos narių gyvybes.
Sukrečiantis vaizdas ilgam įsirėžė jį mačiusiųjų (tiesioginę erdvėlaivio starto transliaciją stebėjo apie 17 procentų JAV gyventojų) atmintyje: „Challenger“, antrasis daugkartinio naudojimo erdvėlaivis, sukurtas pagal Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) 1981-aisiais pradėtą „Space Shuttle“ programą, skriedamas maždaug 14 kilometrų aukštyje virš Atlanto staiga pradingo milžiniškame oranžinės liepsnos ir dūmų kamuolyje. Po akimirkos viskas buvo baigta – šatlo tiesiog nebeliko.
„Challenger“ nuolaužos nukrito į vandenyną netoli Floridos krantų. Jų paieškoms NASA suvienijo jėgas su JAV karinėmis jūrų ir oro pajėgomis – teko apžiūrėti daugiau nei 1600 kvadratinių kilometrų plotą. Siaubingai sumaitotą kabiną su visų septynių astronautų palaikais narai aptiko tik kovo pradžioje, dar mėnesį užtruko, kol ji buvo iškelta iš Atlanto gelmių.