Garsūs žmonės istorijoje palieka ryškų ar mažiau pastebimą pėdsaką, tačiau kaip ir visi mirtingieji visuomenės akiratyje išbūna tik ribotą laiką. Tiesa, kai kuriems nusišypso laimė ar atsakomybė tą dėmesio naštą ant savo pečių nešti iki pat dienų galo. Jūsų dėmesiui – 7 nuotraukos ir šių sustabdytų akimirkų istorijos. Tai puikus būdas prisiminti, kaip jaunystėje atrodė ne tik mūsų legendos, bet ir jų populiarumo pradžią ar patį žydėjimą liudijęs laikmetis.

Grupę „RONDO“ lietuviai žino jau daugiau nei keturis dešimtmečius, o šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai iš Šiluvos miestelio kilę broliai Alvidas ir Gintautas Tautkai įkūrė muzikos kolektyvą, vėliau pasivadinusį skambiu muzikiniu terminu. „Egle, mano sese“, „Laukų gėle“, „Pelenė“, „Margarita“ – ne vienai kartai įaugusios į atmintį dainos išgarsino ir du žemaičius, kadaise visai neplanavusius profesinio gyvenimo sieti su muzika.

Oskaro Koršunovo 1999-aisiais pastatyta Marko Ravenhillo drama „SHOPPING AND FUCKING“ tapo ryškiausiu XX amžiaus paskutinio dešimtmečio spektakliu. Apie tai bylojo ne vien sausakimšos žiūrovų salės. Šis aitraus pavadinimo kūrinys šokiravo publiką, tačiau peržvelgus režisieriaus kūrybą išryškėjo, kad tai vienas švelniausių, poetiškiausių jo darbų. O energiniu požiūriu – vienas paveikiausių.

Tarpukario žvaigždė Olga DUBENECKIENĖ-KALPOKIENĖ (1885–1967) pavardžių bei pseudonimų turėjo tiek daug, kiek ir meninių talentų: balerina, šokėja, choreografė, scenografė, kostiumų dailininkė, tapytoja. Aistringa moteris ir kūrėja iš Sankt Peterburgo lyg viesulas įsiveržė į ką tik nepriklausomybę atgavusios Lietuvos provincialų meninį ir visuomeninį gyvenimą. Sulaužiusi visus „teisingos poniutės“ stereotipus ir tabu, ji atvėrė moterims vartus į vyrijos užvaldytą bohemą.

Keistuolis Kukutis ir kvailutė Onulė, Žuvelis žvejys ir Severiutė nuo Užpalių, rauda boružei ir sirpstančios vyšnios Suvalkijoj – daugeliui pažįstamos, mėgstamos ir atmintyje vis tebeskambančios Vytauto Kernagio dainos pagal poeto Marcelijaus MARTINAIČIO (1936–2013) eilėraščius. Kartu su kitais savo kartos kūrėjais – Sigitu Geda ir Vytautu Blože – jis tapo viena ryškiausių mūsų kultūros figūrų, į literatūrą atnešusių modernų mąstymą ir daugiaprasmes, savosios kaimiškos patirties bei tautosakos įkvėptas būsenų metaforas.

Viena spalvingiausių Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Jogailos laikais gyvenusių moterų buvo Aleksandra ALGIRDAITĖ (1370–1434) – karaliaus sesuo ir Mazovijos kunigaikščio žmona. Ji suvaidino lemiamą vaidmenį lenkų ir Kryžiuočių ordino konflikte, palikdama ryškų lietuvių moterų pėdsaką regiono politikoje.

Dailininkę Lidą MEŠKAITYTĘ (1926–1993) labiau prisimena tie, kas sovietmečiu mėgo siųsti atvirlaiškius su gamtos peizažais – atvirukus, spausdintus pagal miniatiūrų meistrės piešinius. Nacionalinėje dailės galerijoje veikia šios tapytojos kūrybą pristatanti paroda. Tačiau dar įdomesnis paslaptimis iki šiol apipintas tapybos juvelyre vadintos dailininkės gyvenimas.