Prieš 70 metų Everesto užkariautojų Hillary ir Norgay dėka žemėje liko viena paslaptimi mažiau

Everesto užkariautojai / Vida Press nuotrauka
Everesto užkariautojai / Vida Press nuotrauka
Rolanda Kisnieriūtė
2023-06-08 12:01
AA

1953 metų birželio 2 dieną Londonas linksminosi – karūnavo jaunąją karalienę. Greta šios šventės visų pasaulio laikraščių pirmieji puslapiai skelbė apie dar vieną įvykį: Didžioji Britanija užkariavo EVERESTĄ. Po 30 milžiniškų pastangų ir tragedijų metų žmogui pavyko pasiekti tai, kas neįmanoma. Žemėje liko viena paslaptimi mažiau.

Pasaulis turėjo palaukti dar keturias dienas, kol žinia pasieks Bakingamą ir įkris į raudoną svarbių dokumentų dėžutę. Tai įvyko likus 95 valandoms iki karūnacijos – apie šį momentą būtų galima susukti atskirą filmą, vertą Džeimso Bondo misijos. O žurnalisto pastangas prilyginti Antikos pasiuntinio, nešusio žinią apie pergalę prieš persus. Tačiau viskas nublanksta prieš legendą, kurią sukūrė du žmonės: naujazelandietis Edmundas Hillary ir šerpas Tenzingas Norgay.

„Trečiasis Žemės polius“

XIX amžiaus pradžioje masyviausias žinomas pasaulio kalnynas buvo Andai, o aukščiausias kalnas – Ekvadore esantis Čimborasas. Himalajai atrodė paslaptis net geografams. Tačiau visai netrukus britai surengė ekspediciją į Indiją. Inžinieriai išsikėlė tikslą nubraižyti detalų kolonijos žemėlapį. Vieną dieną kolonijinės geodezijos tarnybos „Survey of India“ vadovas pulkininkas Andrew Waughas atsitiktinai nukreipė savo prietaisą į Kančendžungo kalnų masyvą ir toli horizonte pastebėjo neįprastai aukštą sniego viršūnę.

„Tai galėtų būti trečiasis Žemės polius“, – pamanė pulkininkas. Viršūnę jis pavadino Gamma, arba XV. Visgi turėjo praeiti beveik devyneri metai, kol Waughas tiksliai ją išmatavo (8840 metrų) ir kompetentingai pareiškė, kad tai, ko gero, aukščiausias pasaulio kalnas. Ir pasiūlė jam duoti George’o Everesto vardą. Be kartografinių savo pirmtako tarnyboje eksperimentų jam nebūtų pavykę tiksliai apskaičiuoti viršūnės aukščio. Tuo metu Nepalas, Tibetas, Butanas ir Sikimas neįsileisdavo europiečių. Tad britai kalnų matavimus galėjo daryti tik iš Indijos pusės. 1954-aisiais Nepalą pasiekusi ekspedicija paaukštino kalną aštuoniais metrais – iki 8848, tačiau dėl tikslaus Everesto viršukalnės aukščio vis dar kyla ginčų.