Prieššventinis laikotarpis: kaip išvengti nuotaikos svyravimų?
Artėjant gražiausioms metų šventėms, skubame pasirūpinti jų planavimu ir dovanomis. Prieššventiniu laikotarpiu televizijoje ir socialinėse medijose jau tapo įprasta matyti laimingus ir besišypsančius žmones. Vis dėlto džiaugtis pavyksta ne visiems – kai kuriems šis periodas neretai sukelia nerimą ir įtampą. Kaip atpažinti savo jausmus ir neleisti jiems aptemdyti minčių per šventes, pataria gydytoja psichiatrė Tamara Kuntelija-Plieskė.
Kada svarbu susimąstyti?
Prieššventiniu laikotarpiu apėmęs liūdesys neretai būna laikina būsena, kuri gali praeiti vos pasibaigus šventėms. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį, kad bloga savijauta neturi tęstis ilgiau nei dvi savaites. Prastai savijautai nesibaigiant ir po šventinio laikotarpio bei laiku neatpažinus savo emocijų, padidėja depresijos tikimybė.
„Norėtųsi, kad prieššvetinis, kalėdinis laikotarpis būtų džiaugsmo laikas, kai susiburia šeimos ir draugai. Vis dėlto yra žmonių, kurie neseniai neteko artimųjų arba jie išvyko gyventi į kitas šalis, jiems šventiniu periodu vienatvės jausmas tik sustiprėja“, – teigia T. Kuntelija-Plieskė.
Depresiją atpažinti galima iš ilgą laiką lydinčios prastos nuotaikos, kaltės jausmo, noro atsiriboti nuo savo artimųjų ir draugų, dirglumo ir nenoro užsiimti veikla, kuri prieš tai teikė didelį džiaugsmą. Apie emocinius pokyčius praneša ir organizmas – prastėja miego kokybė, gali stipriai sumažėti arba padidėti apetitas.
Svarbiausia dėmesys
Pasak gydytojos psichiatrės, blogą savijautą nugalėti padės suvokimas, kad liūdesys yra viena iš emocijų, kurią reikia priimti. Neretai liūdesį bandome nuvyti įvairiais vaistais, bet jie nėra būtini kiekvienam. Savijautą pakeisti galima ir natūraliomis priemonėmis – reguliariu sportu, kokybišku miegu, rūpinantis sveika mityba. Sustiprinti nervų sistemą padės D, B grupės vitaminai, magnis, gauromečio arbata, šafranas, kurio pagrindu yra sukurtas maisto papildas „SaffraMed“. Šis šafrano piestelių, ciberžolės šaknų ekstrakto bei aktyviųjų vitaminų junginys padeda palaikyti normalią psichologinę būseną.
„Prieššventiniu laikotarpiu dažnai pamirštame, kad svarbiausias tikslas nėra dovanos ir vakarėliai, o dėmesys sau ir artimiesiems. Aplink daug vienišų žmonių, kuriems galima ištiesti pagalbos ranką. Vieniši žmonės švenčių metu yra itin pažeidžiami ir jautrūs. Suteikdami šilumos ir dėmesio kitiems, patys jausimės laimingesni“, – sako T. Kuntelija-Plieskė.
Ramiau jaustis padės švenčių planavimas į priekį – su kuo jas sutiksite, kur praleisite ir ką veiksite. Dažnai papildomą nerimą švenčių metu sukelia ribotos finansinės galimybės. Svarbu realistiškai įvertinti ir planuoti savo išlaidas, neišleisti dovanoms daugiau, nei galite sau leisti. Savomis rankomis padarytos, nebrangios dovanos artimiems žmonėms taip pat bus daug mielesnės.
Rutina gali suteikti ramybės
Pasibaigus šventiniam laikotarpiui ir nuslūgus nuolatiniam planavimui bei skubėjimui, grįžta kasdienė rutina. Pasak T. Kuntelijos-Plieskės, grįžimas į įprastinį ritmą ramina ir padeda atsistatyti emocinei ir fizinei būklei, kuri per šventes gali būti išbalansuojama persivalgymo, besaikio alkoholio vartojimo, streso ar nemigos.
Tinkama rutina stiprina imuninę sistemą ir bendrą organizmo veiklą, todėl sveiko gyvenimo būdu reikia rūpintis visą laiką. Rekomenduojama sportui skirti bent 30 minučių per dieną, rinktis kokybišką maistą, skirti pakankamai laiko kokybiškam poilsiui ir motyvacijos džiaugsmo suteikiančiai veiklai.