Nenumaldomas potraukis suvalgyti ką nors skanaus – daugumai pažįstamas ir ramybės neduodantis jausmas. Vienos saldėsiais tiesiog lepina savo skonio receptorius, kitos jais slopina stresą, įtampą. Bet kuriuo atveju, nesaikingas saldumynų valgymas gali greitai virsti priklausomybe.
Akivaizdu, kad įvairiuose tradiciniuose pyraguose, tortuose ar sausainiuose kelis kartus paros normas viršijantys sočiųjų riebalų, cukrinių angliavandenių, o kai kuriuose saldumynuose – net ir formuotų riebalų kiekiai daro didelę žalą žmogaus organizmui, skatindami kauptis nereikalingus kilogramus, provokuodami širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą ir kitus pavojingus sveikatos sutrikimus. Tačiau dažnai potraukis saldumynams būna žymiai stipresnis nei baimė pakenkti sveikatai. Kodėl taip yra? Kodėl jaučiame tokį nenumaldomą norą užkrimsti kažko saldaus? Ir ar yra kokia nors išeitis toms, kurios nenori atsisakyti saldumynų, bet nori gyventi sveikai?
Iš kur atsiranda saldumynų poreikis?
Besaikis potraukis saldumynams ir jų vartojimas siejamas su tam tikrais veiksniais. Vienas jų – neigiamos mintys, emocijos. Jei tik apima nuobodulys, nerimas, bloga nuotaika, rankos iškart taip ir tiesiasi prie plytelės šokolado ar pyragaičio, tiesa? Taip, angliavandeniai, kurių gausu saldumynuose, žaibiškai papildo energijos atsargas – pagerėja nuotaika, atsiranda daugiau jėgų. Tačiau tai trunka neilgai, mat saldumynų staigiai sukeliamos, o vėliau taip pat greitai nukrentantis cukraus kiekis kraujyje vėl pažadina alkį, o cukraus trūkumas sukelia pakartotinį saldumynų poreikį. Taip susidaro užburtas ratas – staigūs cukraus kiekio kraujyje pokyčiai verčia valgyti per daug saldumynų. Priklausomybė nuo saldumynų tokia pat varginanti, kaip ir bet kuri kita, ir turi savų, objektyvių priežasčių. Ne veltui netradicinės medicinos atstovai sako, kad diabetas yra žmonių, nejaučiančių gyvenimo džiaugsmo, liga.
Kaip sumažinti norą smaližiauti?
Pats paprasčiausias (bet ne lengviausias!) būdas – valdyti savo norus, stengtis atsisakyti saldumynų arba vartoti jų kuo mažesniais kiekiais. Kitas, ne toks drastiškas ir dažnai rekomenduojamas kaip kompromisas – rinktis mažiau kenksmingus saldumynus, o įprastinius desertus (tortus, pyragus, sausainius ir kt.) keisti sveikesniais – džiovintais ar šviežiais vaisiais, cukrų – medumi ir pan. O pats veiksmingiausias, suteikiantis ilgalaikį rezultatą, būdas – tai iš esmės pakeisti savo kasdieninės mitybos įpročius: valgyti subalansuotą maistą. Verta ir pasigilinti į savo vidinį pasaulį, analizuoti savo pojūčius, stengtis išsiaiškinti, kokie veiksniai sukelia emocijas, skatinančias plytelėmis šlamšti šokoladą.
Dar kelios gudrybės
- ⇒ Rankinėje verčiau nesinešioti jokių saldainių ar sausainių. Tegul ir namie nebus saldumynų atsargų. Jei užklups mirtinas saldumynų badas, verta „juodai dienai“ į stalčiuką pasidėti džiovintų datulių, figų ar natūralaus medaus.
- ⇒ Užkandžiauti tarp valgymų geriau kokiais nors vaisiais, javainiais, duoniukais nei bandele ar pyragaičiu.
- ⇒ Jei jau ketinate pasigardžiuoti kokiu saldėsiu, verta įprasti visai nesaldinti arbatos ar kavos.
- ⇒ Būtina pagirti save už tvirtą valią ir nepeikti, jei neatsispyrėte pagundai.
- ⇒ Atpratinti organizmą nuo saldumynų reikėtų po truputį, o ne staiga: organizmas nemėgsta stresų. Taigi nėra išmintinga laukti greito rezultato, reikia duoti sau laiko.