Pristatyta dokumentinė juosta „Misija Sibiras’17 – dainuojanti ekspedicija“. Istorijos daugiau nei vadovėliuose
Vilniuje, kino teatre „Pasaka“, surengtas jautrumu persmelktas vakaras – pristatytas režisierės Emilės Jasulevičiūtės dokumentinis filmas „Misija Sibiras’17 – dainuojanti ekspedicija“. „Apie tai, kaip mes dainavome Sibirą“, – taip skambėjo kvietimas į premjerą.
„Lietuviai skandindavo Sibirą lietuviškose dainose, – tokiais žodžiais mus pasitiko vietiniai viename iš Irkutsko kaimų, kur pernai tvarkėme kapines ir ieškojome lietuviškumo simbolių.
– Sibirą lietuviškose dainose 2017 m. paskandinome dar kartą, sugrįžę čia po dešimčių metų tam, kad šalies istorija nebūtų pamiršta. Skambant lietuviškoms dainoms į dangų kilo 9 nauji kryžiai, dainavome jas kartu su Sibire tebegyvenančiais lietuviais, su daina mus išlydėjo, su daina mes grįžome namo!“
Tai nedidelė dalis gausybės potyrių, kuriuos keliauninkai su režisiere įamžino kino kadruose.
Dokumentinio filmo premjera yra vienas iš tradicinių projekto renginių, sugrįžus ekspedicijai. „Misija Sibiras’17 – dainuojanti ekspedicija“ yra jau 11-as dokumentinis filmas.
Įdomiausia tai, kad kiekvienas filmas yra vis kitoks ne vien dėl to, kad ekspedicijos leidžiasi į skirtingas Sibiro vietas, bet ir dėl to, kad filmų režisieriai išgyvena skirtingas emocijas, pamato Sibirą savaip. Pagrindinė projekto misija yra ne ekspedicija, o kalbėjimas apie pilietiškumą ir istoriją čia, Lietuvoje.
„Filmo premjera yra vienas iš būdų prisiliesti prie istorijos skyrus mažiau nei valandą savo laiko kino teatre. Tai būdas sudominti ir užkabinti jauną žmogų ne vien paties projekto idėja, bet istorija, kuri vadovėliuose ne visada būna pateikiama įdomiai. Tokių renginių reikšmė yra kur kas didesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio – žiūrovai, atvykę į premjerą, tampa „Misija Sibiras“ bendruomenės dalimi. Dažnai sudalyvavę viename renginyje jie įsijungia į kitus renginius, pradeda domėtis savo šeimos istorija, o tai ir yra vienas iš mūsų tikslų“, – sakė režisierė Emilė Jasulevičiūtė.
+17